„Šia iniciatyva siekiame, kad visose trijose Baltijos šalyse, kurios yra vienos iš labiausiai paveikių Rusijos grėsmei, būtų sukurta efektyvi kontrmobilumo priemonių visuma, leisianti efektyviai trikdyti ir stabdyti galimą priešo veržimąsi per sieną“, – išplatintame pranešime cituojamas Lietuvos užsienio reikalų ministras Arvydas Anušauskas.
Susitikimo Rygoje metu Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai taip pat sutarė tęsti bendrą didelio mobilumo raketinės artilerijos sistemų HIMARS pajėgumų kūrimą.
„Bendras Baltijos šalių veikimas kuriant HIMARS pajėgumus turi itin didelę svarbą. Aktyviai bendradarbiaujame tariantis su JAV dėl HIMARS integravimo, personalo apmokymo, sistemų priežiūros ir išlaikymo“, – teigė A. Anušauskas.
Rengiantis NATO viršūnių susitikimui Vašingtone, Baltijos šalių ministrai susitarė ir dėl regioninių gynybos planų, NATO rotacinio oro gynybos modelio praktinio įgyvendinimo bei sąjungininkų įsipareigojimo tęsti karinę paramą Ukrainai.
Šio susitikimo metu Lietuva iš Latvijos oficialiai perėmė pirmininkavimą Baltijos valstybių karinio bendradarbiavimo formatui 2024 metais, pranešė KAM.
