„Vykstant karui Ukrainoje, daugelis produktų yra ten išvežami ir testuojami. Ir tai daroma nuo pat pradinių stadijų, nes ukrainiečiai sako, kad jiems reikia visko, ką tik galime duoti. Visgi galėjome išsitestuoti daug ką čia, jeigu mūsų karinės institucijos būtų buvusios atviresnės. Ir sako rinkos atstovai, kad jeigu galėtų testuoti technologijas mūsų kariuomenės turimoje infrastruktūroje, greičiau adaptuotų ir vystytų produktus“, – portalui „Verslo žinios“ sakė A. Armonaitė.
„Šnekamės su Krašto apsaugos ministerija ir su Lietuvos kariuomene, kaip padaryti, kad jie įsileistų šias įmones ir leistu jiems testuoti technologijas. Ten juk visko yra, nuo ryšio priemonių iki dronų, iki sprogmenų ir panašiai“, – pridūrė ji.
Pasak ministrės, taip pat būtina naikinti perteklinius teisinius ribojimus ir gerinti šio sektoriaus galimybes gauti finansavimą. Visgi, anot jos, problemų vis dar sukelia egzistuojantis mentalitetas, kad gynybos bendrovės kelią riziką ir jas reikia apriboti.
„Reikia panaikinti kvailus ribojimus, suteikti daugiau galimybių prieiti prie finansų ir kapitalo ir trečia – leisti testuoti tas technologijas gana ankstyvoje stadijoje, čia Lietuvoje, kad nereikėtų laukti karo, jog būtų produktai išbandomi“, – sakė ji.
„Lietuvoje gynybos inovacijos buvo ir vis dar dažnai traktuojamos, kaip kažkas panašaus į lošimų, alkoholio, kazino verslą. Tai toks verslas, kur žmonėms atrodo, jog jam reikia papildomų ribojimų“, – paminėjo politikė.
Taip pat A. Armonaitė teigė, kad nors šiuo metu yra ruošiamas gynybos pramonės įstatymas, siekiant mažesnio šio sektoriaus reguliavimo ir didesnės ginklų ir karinių technologijų gamybos Lietuvoje reikės atlikti daug teisinių pakeitimų.
„Dabar yra rengiamas gynybos pramonės įstatymas, jį rengia Krašto apsaugos ministerija. Ir dalyvaujame kartu su jais ir tai yra derinimo etape. Bet tai yra įstatymas apie viską. O kartais yra konkrečių detalių, kurias reikia keisti kitais įstatymais. Pavyzdžiui, ginklų ir šaudmenų įstatymas, kad juos truputį laisviau būtų galima gaminti Lietuvoje, ir jį vis tiek reikės keisti, ir mes prie to dabar dirbame. Ir reikės labai daug darbo ir didelio susitelkimo“, – aiškino A. Armonaitė.
ELTA primena, kad 2023 m. gegužę ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pasirašė gynybos ir saugumo pramonės plėtros 2023–2027 metais gaires, tarp kurių buvo numatyta parengti ir priimti specialų gynybos pramonės įstatymą.
