Valdantieji ėmė dairytis naujo kandidato, kuris galėtų peršokti tarp prezidento Gitano Nausėdos ir konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio gilėjančią nesutarimų duobę ir užimti eurokomisaro postą.

Geriau žvirblis saujoje nei briedis girioje. Taip pastaruoju metu politikos užkulisiuose pradėta kalbėti apie būsimo kandidato į eurokomisarus paieškas.

Nors G.Landsbergis niekuomet pernelyg atvirai nereiškė pretenzijų į aukštą kėdę, jau nuo kadencijos pradžios ji buvo matuojama būtent jam.

Vis dėlto šaltiniai teigia, kad pastaruoju metu pradėta ieškoti ir alternatyvaus varianto, kuris aštrėjant konfliktui su G.Nausėda konservatoriams leistų išsaugoti galimybę po pusmečio į Briuselį išsiųsti jiems artimą žmogų.

Dešiniųjų stovykloje pasigirdo svarstymų, kad tai galėtų būti Briuselio koridorius pažįstantis Lietuvos ambasadorius Europos Sąjungoje Arnoldas Pranckevičius.

G.Landsbergio komandoje dirbusio buvusio užsienio reikalų viceministro kandidatūra esą pasirinkta todėl, kad galėtų pereiti prezidento filtrą.

Priešingu atveju, jei G.Nausėda pavasarį bus perrinktas prezidentu dar vienai kadencijai, valdantieji rizikuoja iš viso likti už borto skiriant naują eurokomisarą.

Mat pagal įstatymus Vyriausybei skiriant kandidatą į Europos Komisijos narius privalomas prezidento ir Seimo pritarimas.

Kliūčių vedliui – ne viena

Ilgą laiką dešiniųjų favoritu tapti naujuoju komisaru buvo laikomas G.Landsbergis, kuris iš anksto paskelbė, kad po Seimo rinkimų ketina trauktis iš konservatorių lyderio posto.

Ministro pavardės nėra ir tarp konservatorių kandidatų į Europos Parlamentą, todėl buvo svarstoma, kad užsienio žiniasklaidos dėmesio Briuselyje sulaukiantis politikas gali bandyti peršokti tiesiai į Europos Komisijos (EK) nario kėdę.

Bet šiame kelyje G.Landsbergį gali pristabdyti ne tik prezidentas. Paramos gali pristigti ir Seime – blokuoti konservatorių lyderio kandidatūrą, jeigu nepavyks įteisinti partnerystės, rudenį pagrasino valdantieji „laisviečiai“.

Kiek anksčiau apie G.Landsbergio galimas ambicijas siekti europinio posto itin skeptiškai atsiliepė ir Liberalų sąjūdžio atstovai.

Nenori iškristi iš žaidimo

Kai kurie „Lietuvos ryto“ kalbinti įtakingi konservatoriai tikino, kad pasigirdusios kalbos apie galimą A.Pranckevičiaus kandidatūrą esą gali reikšti ne ką kita, o Vyriausybės bandymus išlikti svarbaus žaidimo dalyve.

Pasak pašnekovų, greičiausiai G.Landsbergis jau susitaikė su tuo, kad eurokomisaru nebetaps, ir dabar bus mėginama užsitikrinti, jog svarbus portfelis bent jau neatsidurtų svetimose rankose.

Bene vienintelis būdas nepralošti būsimos painios šachmatų partijos – parinkti tokią kandidatūrą, kuri būtų sava valdantiesiems ir priimtina prezidentui (nebent G.Nausėda nebūtų perrinktas, o Ingrida Šimonytė arba konservatoriai ir po Seimo rinkimų išsilaikytų valdžioje).

Prezidento Valdo Adamkaus ir buvusio Europos Parlamento vadovo Martino Schulzo komandose dirbusio A.Pranckevičiaus kandidatūra laikoma būtent tokia. Prezidento komanda šį diplomatą vadino konservatorių draugu, bet ir pati randa kalbą su juo.

Nuosaikumu pasižymintis diplomatas G.Landsbergiui su G.Nausėda padėjo rasti išeitį iš aklavietės, į kurią jiedu buvo patekę ambasadoriaus ES paieškoms užsitęsus ilgiau nei pusantrų metų. „Sunkia širdimi jį teikiu“, – į Briuselį išlydėdamas A.Pranckevičių prieš keletą metų kalbėjo G.Landsbergis.

Ministras apgailestavo, kad praranda puikų viceministrą, bet esą tokios aukos reikalauja susiklosčiusi nepaprasta padėtis. Apie pasiūlytą kandidatą tada palankiai atsiliepė ir G.Nausėda.

Žeria vien tik pagyras

Beje, plykstelėjus naujam konfliktui dėl ambasadoriaus Lenkijoje prezidento atstovai pabrėžė, kad, nepaisant ilgai užtrukusių ambasadoriaus paieškų, pasiektas rezultatas esą tenkina visus.

Anot prezidento patarėjo Frederiko Jansono, ambasados ES vadovo paieškos yra teigiamas pavyzdys, kuris parodo, kad įmanoma rasti kompromisą: „Mūsų manymu, ambasadorius buvo parinktas teisingai. A.Pranckevičius puikiai atlieka savo darbą ir valstybei yra naudinga, kad ambasadoriumi skiriamas ne bet kas, kas kažkam šovė į galvą.

Geriau atrenkamas sunkiau, tačiau toks kandidatas, dėl kurio darbo niekam nekyla abejonių.“

Kalbėta ir apie premjerę

Manoma, kad ir šįkart G.Nausėda neturėtų daryti kliūčių galimam konservatorių pasirinkimui, – esą svarbiausia, jog tai nebūtų G.Landsbergis.

Kaip anksčiau skelbė „Lietuvos rytas“, Prezidentūroje dar pernai rudenį gana palankiai vertinta net tai, kad į Briuselį galėtų būti siunčiama I.Šimonytė.

Neoficialiuose pokalbiuose buvo leidžiama suprasti, kad premjerė gali turėti pranašumą prieš G.Landsbergį, – jos einamos solidžios pareigos esą atvertų daugiau galimybių derantis dėl būsimo portfelio, gal net leistų tikėtis EK vicepirmininko posto.

Kalbėta, jog I.Šimonytės kandidatūra Briuselyje taip pat būtų palankiau vertinama ir todėl, kad šalys primygtinai raginamos į EK deleguoti moteris.

Gali būti, kad premjerės kandidatūra atsirado siekiant ją eliminuoti iš būsimos kovos dėl prezidento posto.

Vis dėlto reaguodama į kalbas apie jos galimą kandidatavimą į EK I.Šimonytė pareiškė, jog Lietuvoje jai „žydi tvoros“ ir eurokomisaro postas nevilioja, o netrukus paskelbė, kad sieks prezidento posto.

Gali pasilikti už tvoros

Neatmetama, kad konservatoriai gali ir iš viso nedalyvauti būsimose europinių portfelių dalybose. Toks scenarijus gresia, jeigu derybos dėl naujos EK užsitęstų iki vėlyvo rudens.

Neoficialiomis žiniomis, dabartinės EK vadovės Ursulos von der Leyen aplinka dėlioja planus, kad naujas kabinetas gali būti baigtas formuoti tik kitų metų sausį.

Be to, nežinia, ar pati U.von der Leyen po birželio pradžioje vyksiančių Europos Parlamento rinkimų išsaugos pozicijas, ar ES šalių lyderiams derybas teks pradėti nuo balto lapo.

Kai kurių ekspertų manymu, jei derybos dėl būsimų postų Briuselyje prasidės tik rudenį, o prezidentu perrinktas G.Nausėda irgi niekur neskubės, Lietuvoje derybos dėl naujo eurokomisaro gali persikelti jau prie naujos valdžios stalo.

Svarstoma, kad naujoji valdžia gali norėti išvengti sumaišties, jei derybos dėl naujo kandidato su ES jau būtų pažengusios pernelyg toli.

Vis dėlto esą ir Briuselis, ir būsimas Lietuvos vadovas negalės neatsižvelgti į galimus politinius pokyčius Vilniuje, ypač jei balsavimas dėl eurokomisaro vyktų jau naujos sudėties Seime.

Antros kadencijos nebus?

Galbūt naujai išrinktai ir dar kojų nespėjusiai apšilti valdžiai tiks konservatorių ir prezidento rastas kompromisas dėl A.Pranckevičiaus? O galbūt eurokomisaro poste bus norima palikti Virginijų Sinkevičių?

Kai kurie „Lietuvos ryto“ pašnekovai įsitikinę, kad buvusio premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybės į EK išsiųstas buvęs valstietis V.Sinkevičius neturi daug šansų išsaugoti postą, nors antrą kadenciją esą galėtų pretenduoti į solidesnį portfelį.

Tai esą rodo ir ilgai brandintas V.Sinkevičiaus sprendimas dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose.

„Lietuvos ryto“ žiniomis, už aplinkosaugą, vandenynus ir žvejybą atsakingas eukomisaras apie tai turi pranešti šeštadienį vyksiančiame Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ tarybos posėdyje Kaune.

V.Sinkevičius pagaliau turėtų tapti ir „vardanlietuvių“ sąjungos nariu, o vėliau galimai taps ir vienu šios partijos kandidatų į Seimą sąrašo vedliu.

Jei S.Skvernelio vadovaujama partija po Seimo rinkimų pretenduotų dalytis valdžios pyragą, neabejojama, kad V.Sinkevičiui būtų pasiūlytas postas Vyriausybėje.

Bet vargu ar „vardanlietuviai“ galimoje naujoje koalicijoje griežtų pagrindiniu smuiku ir pretenduotų į eurokomisaro postą. Šią kėdę socialdemokratai, jeigu laimės rinkimus, greičiausiai norės pasilikti sau.

Aišku, tokia dėlionė dar gali subyrėti, jeigu prezidento rinkimuose pergalę švęstų ne G.Nausėda, o premjerė I.Šimonytė ar konservatoriams Seimo rinkimuose pasisektų daug geriau, nei žada dabar skelbiamos visuomenės nuomonės apklausos.

Atlyginimas solidus, o portfelis menkas

Didelė migla gaubia būsimo komisaro portfelį. Anksčiau buvo svarstoma, kad į EK deleguotas Lietuvos atstovas, kurio alga sieks beveik 25 tūkst. eurų, esą gali pretenduoti į labiau nišiniais laikomus už krizių valdymą ar klimato politikos veiksmus atsakingus komisarus.

Bet portfelio svoris labai priklauso ir nuo konkretaus asmens einamų ar ankstesnių pareigų. Derybos dėl būsimų postų vyksta Europos Vadovų Taryboje, į kurią iš Lietuvos tradiciškai vyksta prezidentas. Taigi pokalbis apie būsimą kandidatą ir jam teksiančią atsakomybės sritį pirmiausia vyktų su juo.

Konservatoriai anksčiau yra užsiminę, jog G.Nausėda esą bet kuriuo atveju nepajudins nė piršto, kad jų lyderiui būtų išrūpintas rimtesnis portfelis.

Atidesni stebėtojai atkreipė dėmesį, kad G.Landsbergis pernai rudenį atliko staigų viražą kalbėdamas apie santykius su Kinija. Manoma, jog tai galėjo būti susiję su ambicijomis užimti komisaro postą.

Šaltiniai teigia, kad buvęs griežtas G.Landsbergio tonas Pekino atžvilgiu galėjo būti viena pagrindinių kliūčių gauti bet kokį postą, mat EK laikosi pozicijos, jog visi eurokomisarai privalo turėti galimybę kalbėti su Kinijos atstovais.

Briuselio koridoriuose kalbama ir apie į eurokomisaro postą pretenduojančio A.Pranckevičiaus privalumus bei trūkumus. Vienas pastarųjų – dabar einamos ambasadoriaus pareigos, kurios esą neleidžia tikėtis kiek svarbesnio portfelio. „Paprastai ambasadoriams tenka tik likučiai nuo stalo“, – „Lietuvos rytui“ sakė su ES užkulisiais susipažinęs šaltinis.

Svarbios kėdės medžioklėje – pasalos: G. Landsbergio alternatyva gali tapti gerai žinomas vardas