Karybos ekspertas: Rusija kelio atgal nebeturi, privalome suprasti to neišvengiamybę

Valstybės gynimo taryba (VGT) antradienį priėmė sprendimą Lietuvoje kuriamai divizijai įsigyti vokiškų tankų „Leopard 2“, tačiau karybos ekspertai neslepia nerimo: divizija – ilgalaikis planas, o kaip Lietuva stiprins saugumą artimiausiu metu – neaišku.

Kariai.<br>EPA-ELTA nuotr.
Kariai.<br>EPA-ELTA nuotr.
Kęstutis Budrys.<br>J.Kalinsko (ELTA) nuotr.
Kęstutis Budrys.<br>J.Kalinsko (ELTA) nuotr.
Kęstutis Budrys.<br>J.Kalinsko (ELTA) nuotr.
Kęstutis Budrys.<br>J.Kalinsko (ELTA) nuotr.
Vaidotas Malinionis.<br>T.Bauro nuotr.
Vaidotas Malinionis.<br>T.Bauro nuotr.
Tankas.<br>KAM / A. Čemerkos nuotr.
Tankas.<br>KAM / A. Čemerkos nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Jan 25, 2024, 5:11 PM

Įvertino grėsmes

„Efektyviausia tankų platforma, atitinkanti visą spektrą Lietuvos iškeltų kriterijų, yra Vokietijos tankas „Leopard 2“, – po posėdžio Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje nurodė šalies vadovo patarėjas Kęstutis Budrys.

Anot jo, VGT pasiūlė Krašto apsaugos ministerijai (KAM) pradėti pokalbius ir derybas, o po to sugrįžti į VGT su tankų gamintoju ir valstybėmis, kurios dalyvautų įsigijime.

Posėdžio metu buvo pristatytas ir žvalgybos grėsmių vertinimas.

Žvalgyba pabrėžė, kad reikšmingai nesumažinusi savo agresijos ambicijų, aktyvumo ir karinių veiksmų masto Ukrainoje, Rusija negebės sutelkti reikšmingų sausumos pajėgų kitose kryptyse – taip pat ir prie Lietuvos sienų. O šiuo metu tokio telkimo požymių žvalgyba nemato.

Visgi, nurodyta, kad Rusija vykdo du procesus vienu metu: telkia resursus Ukrainos kryptimi, atstato patirtus nuostolius ir tuo pačiu metu kuria naujus pajėgumus ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais.

Atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis „Žinių radijo“ laidoje pabrėžė, kad Rusija yra valstybė, kuri mobilizavosi karui.

„Rusija mobilizavo ir savo visuomenę, ir pramonę, savo biudžetus skiria tam. Ir iš istorijos, ir iš teorijos žinome, kad kai tokia valstybė, kaip Rusija, mobilizuojasi, ji kelio atgal neturi – ji arba laimės, arba pralaimės. Turime suprasti šito neišvengiamybę“, – kalbėjo V.Malinionis.

Karybos ekspertas akcentavo, kad diktatūrinė valstybė, represinis režimas gali greitai priimti sprendimus, neskaičiuoti karui paaukojamų žmonių – priešingai, nei Vakarų valstybės.

Todėl, V.Malinionio įsitikinimu, Lietuvai yra svarbi 2–3 metų perspektyva, įvertinant savo pajėgumus, personalą.

„Vakarai, taip pat ir Lietuva, neturi strategijos ir sumanymo, kaip jie turi nugalėti Rusiją, o Rusija turi ir viešai diskutuoja, kaip nugalės Vakarus. O mes dar vis bijome garsiai viešai diskutuoti, kaip nugalėti Rusiją, kad ji nebekeltų mums pavojaus kaip teroristinė valstybė“, – palygino karybos ekspertas.

Pasak atsargos pulkininko, Rusija turi aiškų karo su Vakarais konceptą – „deeskaluoti eskaluojant“.

„Tas konceptas yra pakankamai pragmatiškas – užimti NATO teritorijas ir tada, jeigu Vakarai pradeda mobilizuotis ir priešintis, gąsdinti branduoliniu ginklu. Taip eskaluodami jie tikisi deeskaluoti ir pasiekti savo laimėjimus“, – nurodė karybos ekspertas.

Paneigė pasirodžiusias kalbas

Antradienį Lietuvos politikams priėmus sprendimą dėl vokiškų tankų pirkimo, viešojoje erdvėje ir vėl pasirodė klausimai, ar tai buvo politinis sprendimas – dovana vokiečiams už tai, kad jie Lietuvoje dislokuos savo brigadą.

Tačiau laidoje dalyvavęs prezidento patarėjas K.Budrys tokias kalbas griežtai paneigė.

„Tikrai ne. Jeigu nuosekliai imtume visą pagrindimo procesą dėl Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų auginimo ateityje, tai tikrai ne nuo tankų prasidėjo tas svarstymas, bet nuo regioninių gynybos planų, nuo to, kokiais kariniais junginiais operuos NATO ir ko mums reikėtų čia, Lietuvoje.

Tada pradėjome galvoti apie tai, kad mums reikia auginti savo pajėgas ir kad mums nebeužteks dviejų brigadų ir vienos rezervinės brigados – reikia turėti ir aukštesnio lygmens štabą, tai susiję ir su integracija su sąjungininkų pajėgomis“, – nurodė K.Budrys.

Taip, anot jo, prieita iki praėjusių metų pavasarį VGT priimto sprendimo kurti diviziją, kurioje būtų ne tik tankų batalionas, bet ir eilė kitų vienetų, kaip divizijos lygmens artilerija, inžinerija, oro gynyba, logistikos vienetai ir kita.

„O dronų ir tankų supriešinimas yra visiškai netinkamas: tankų batalionui reikės akių – dronų, lygiai taip pat, kaip dronų reikės ir tankus stabdantiems kariams“, – nurodė jis.

Tik tolimi planai

Savo ruožtu V.Malinionis pabrėžė, kad tokios kalbos apie tankus yra tik ilgalaikis planavimas.

„Man truputį nerimą kelia tai, kad kažkodėl mes visiškai nekalbame apie artimiausių trejų metų perspektyvos prioritetus, kas turėtų būti padaryta per artimiausius trejus metus. Žinome, kas bus padaryta per dešimt metų, bet nekalbame, kas turėtų būti padaryta per trejus“, – pastebėjo karybos ekspertas.

Anot jo, turėtų būti numatytos aiškios užduotys, pavyzdžiui, atsirasti komendantiniai vienetai, vykdomos dažnesnės pratybos.

Karybos ekspertas tuo pačiu pabrėžė, kad artimiausi treji metai bus kritiniai, su daugybe nežinomųjų: JAV prezidento rinkimai su neaiškia pabaiga, neaišku, ar Vakarams liks valios toliau remti Ukrainą.

„O tankai yra ilgalaikiai dalykai, jų rytoj niekas nepagamins ir neatsiųs į Lietuvą. Man kelia nerimą tai, kad neturime trejų metų vizijos, kaip daug kartų pagerinsime savo saugumą“, – nurodė jis.

Kokie artimiausi Lietuvos planai?

K.Budrys teigė, kad V.Malinionis mini labai svarbius dalykus, tačiau nesutiko, kad Lietuvos politikai nežino, ką veiks artimiausių trejų metų laikotarpiu. Prezidento patarėjas pabrėžė kolektyvinę gynybą ir NATO sąjungininkus.

„Neturime pamiršti, kad pirmą kartą po Šaltojo karo NATO turi operacinius planus, perėjo į taktinį planavimą, kuris dar yra nebaigtas“, – akcentavo jis.

K.Budrys nurodė, kad reikia generuoti NATO pajėgas, žinoti ir suplanuoti, per kiek laiko, kaip atvyks sąjungininkai. Be to, reikšmingas artimiausių kelerių metų pokytis bus ir Vokietijos brigados dislokavimas.

Tiesa, K.Budrys pripažino, kad šiemet visame pasaulyje vykstantys 40–50 rinkimų iš tiesų yra papildomas rizikos veiksnys, tačiau Lietuva, anot jo, nėra tik stebėtojas, ir kovos už tai, kad šalies saugumo klausimai būtų atliepti.

Pilietinio saugumo ir gynybos analizės centro „Locked N' Loaded“ atstovas Mantas Vilimas taip pat pabrėžė, kad tokios diskusijos, kokia stebima šiuo metu – tankai ar dronai – neturėtų būti.

Klausimas, anot jo, turėtų būti formuluojamas ne tankai prieš dronus, o tankai ir dronai.

„Negalime išbraukti iš mūsų planų sąrašo turėti tiek dronus, tiek tankus – į visą šalies gynybą reikia žiūrėti kompleksiškai, visi pajėgumai turi būti vystomi vienu metu“, – pabrėžė jis.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.