Tačiau, pasak kariuomenės vado, tam tikras politines sąlygas įvertinti reikėtų.
„Aišku, yra visokių vertinimų. Neprisirišant prie asmenų ar atskirų institucijų vertinimo, žiūrint, kokiu pagrindu tą vertinimą daro ir galimus scenarijus piešia, mes profesionaliai žiūrime į tai ir vertinimus darome vadovaujantis oficialia pateikta žvalgybine informacija.
Aišku, žvalgybinė informacija teikiama įvairiais pjūviais (...), tai susumavus ją visą, įvertinus Rusijos kariuomenės dabartinę situaciją, su kuo ji kariauja, ką ji turi ant rankų ir ką ji gali padaryti, tai duotuoju momentu, dabar, šiais metais, kitais metais, tikrai galimybė arba tikimybė, kad prasidėtų Rusijos-NATO karas, tikimybė yra labai žema, ypatingai žema.
Tokių pajėgumų, kad jie galėtų pradėti, inicijuoti karą su NATO bloku yra praktiškai neįmanoma“, – „Žinių radijuje“ ketvirtadienį kalbėjo V.Rupšys.
Tačiau, pasak jo, reikia vertinti ir tam tikras sąlygas, kurios esą dar gali kisti.
„Aš asmeniškai tai mažiau sieju ne su kažkokia politine kova ar rinkimais, ką politikai vertina, bet aš daugiau sieju su galimais konfliktais ne tik Europoje, bet galimais konfliktais ir kituose pasaulio taškuose. Tai galėtų duoti tokį antrareilį, trečiaeilį efektą ir įsižiebti platesnio masto karas.
Situacija, kurią dabar matome Artimuosiuose Rytuose, konkrečiai Izraelyje, kažkaip ta operacija neįsiplieskia į platesnį karą, bet žinote, kai karai prasideda, kartais nenuspėsi, kaip gali kas pakrypti.
Todėl tie, kurie sako, kad mums reikia skubėti ir kad reikia būti pragmatiškiems, susikaupusiems, teisingai priimti sprendimus ir rengtis būsimam konfliktui, o visų pirma jį atgrasyti per savo kovinės galios parengtumo buvimą, yra teisūs“, – pabrėžė kariuomenės vadas.
Paklaustas, kiek rimtai vertinamas karo scenarijus Vakarų šalyse, V.Rupšys atkreipė dėmesį, kad Lietuvos sąjungininkų mąstymas drastiškai pasikeitė dar iki Rusijos invazijos pradžios.
„Tikrai tas vertinimas yra jau pakitęs ne tik 2022 metų vasario 24 d. – pokytis įvyko žymiai anksčiau.
Drįsčiau pasakyti, kad suprato realybę jau po Krymo okupacijos – NATO, kaip gynybinis aljansas, jau tada pradėjo mąstyti, kad ateities karams reikia ruoštis kitaip, ypač atgrasyti, kad jis neįvyktų“, – aiškino kariuomenės vadas.
Pasak V.Rupšio, NATO kariuomenių vadų sutarimas ir supratimas dėl grėsmių vertinimo yra šimtaprocentinis.
„Nėra jokio kitokio supratimo. Jeigu mes politiškai matome, kad yra kažkokie nesutarimai tarp kai kurių Europos valstybių, karinėj dimensijoj mes ten viską matome iš vieno lapo, nematome jokio prieštaravimo“, – pažymėjo V.Rupšys.
Praėjusią savaitę leidinys „Bild“ paskelbė ištraukas iš galimai slapto Vokietijos gynybos ministerijos parengto dokumento. Jame daroma prielaida, kad eskalacija tarp NATO ir Rusijos gali įvykti jau 2024 metų vasarį.
Taip pat, pasak „Bild“, 2025 metais blokas gali prieiti prie tiesioginės konfrontacijos su Rusijos kariuomene, tikėtina, Baltijos šalių pašonėje. „Bild“ pabrėžė, kad scenarijus yra NATO pratybų, kurios vėliau šiais metais bus surengtos Baltijos šalyse, legendos dalis.
Prezidentūra šių svarstymų nekomentavo. Pasak jų, teiginiai nepatvirtinti jokiais dokumentais, o grėsmių vertinimas regione nėra pakitęs.
