„Vienas iš mano siūlymų buvo, kadangi mūsų deficitas nesiekia Europos Sąjungos nustatytų Mastrichto kriterijaus ribų, pasiskolinti kelis šimtus milijonų eurų. Tai Krašto apsaugos ministerija galėtų sudaryti skubių pirkimų, kuriuos galima pagreitinti, sąrašą, bei nuspręsti, kokius dalykus galime greičiau daryti dėl vokiečių brigados įkūrimo. Ir tada galėtume pavasario sesijoje atidaryti biudžetą, jį peržiūrėti ir pasiskolinti reikalingą sumą“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė V. Mitalas.
„Šiemet mes galime pasiskolinti apie 500 mln. eurų. Ir taip galbūt net peržengtume siekiamą 3 proc. nuo BVP ribą“, – pabrėžė jis.
Visgi, politikas pabrėžė, kad toks sprendimas nėra tvarus ir ateityje reikės ieškoti kitokių šaltinių finansuoti gynybai, pavyzdžiui išleidžiant gynybos obligacijas ar mažinant biurokratines valstybės išlaidas.
„Kalbant apie tolimesnius biudžetus, tai sprendimai priklausys nuo pajamų ir išlaidų. Galima bus vertinti poreikius“, – paminėjo jis.
ELTA primena, kad pastaruoju metu šalies politikai diskutuoja dėl būtinybės didinti finansavimą krašto apsaugos reikmėms.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė, kad siekiant įgyvendinti užsibrėžtus gynybos siekius, kitų metų biudžete krašto apsaugai turėtų būti skiriama 400 mln. eurų daugiau lėšų.
I. Šimonytė tvirtina, kad iki 2030-ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.
