Valdančiųjų ir prezidento Gitano Nausėdos kumštynes dėl ambasadorių stebintys politikai su nerimu laukia dar vienų – kas laimės artėjantį mūšį dėl svarbiausio posto Lietuvos kariuomenėje?

Naujas kariuomenės vadas dabartinį turėtų pakeisti vidurvasarį. Nors generolų netrūksta, šįkart laukia ypač nelengvas pasirinkimas – būsimasis kariuomenės vadas bus skiriamas karo grėsmės akivaizdoje.

Dabartinio kariuomenės vado generolo 56 metų Valdemaro Rupšio kadencija baigsis liepą, netrukus po naujojo šalies vadovo priesaikos.

Būtent prezidentas skiria kariuomenės vadą, tačiau jo pasirinktai kandidatūrai turi pritarti ir Seimas. Ar su dabartiniu šalies vadovu konfrontuojantys valdantieji suras bendrą kalbą ir kieno žodis bus lemiamas?

Jau dabar prognozuojama, kad mūšis dėl šio svarbaus posto, nuo kurio nemažai priklauso ir būsimi didelės vertės kariuomenės įsigijimai, bus itin nuožmus. Tačiau esą ne vien dėl akivaizdžios konservatorių ir G.Nausėdos priešpriešos.

Naujo kariuomenės vado paieškas gali apsunkinti ir tai, kad tarp galimų pretendentų nėra ypač ryškaus favorito, ypač tokio, kuris lyderystės galėtų imtis karo atveju.

Ilgai dairytis negalės

Būsimas prezidentas naują kariuomenės vadą turės paskirti pats vos pradėjęs eiti pareigas. Todėl manoma, kad neoficialios kandidato paieškos arba jau yra prasidėjusios, arba tai vyks netrukus.

[[ge:lrytas:lrytas:29320038]]

Jeigu S.Daukanto aikštės rūmų nesudrebins pokyčiai, labai tikėtina, kad dabartinis vyriausiasis šalies ginkluotųjų pajėgų vadas gali būti tas, kuris tars lemiamą žodį.

Bet nežinia, ar jis nebus suinteresuotas vilkinti ir šio paskyrimo?

[[ge:lrytas:lrytas:30201040]][[ge:lrytas:lrytas:30219488]][[ge:lrytas:lrytas:30224708]][[ge:lrytas:lrytas:30225671]]

Kol kas G.Nausėdos aplinka tikina, kad politinės konsultacijos dėl būsimo kariuomenės vado dar nėra prasidėjusios. Neatskleidžiamos ir prezidento galimos simpatijos ar antipatijos.

Nepaisant to, politikos užkulisiuose jau kurį laiką vyksta įvairiausios dėlionės, kaip gali atrodyti būsima kariuomenės vadovybė, – spėliojama, ką galimu savo įpėdiniu mato V.Rupšys, kuris turi nemenką įtaką krašto apsaugos ministrui konservatoriui Arvydui Anušauskui, bet nesipyksta ir su G.Nausėda.

Dabartinis vadas kliuvo

Dabartinės daugumos atstovai neoficialiai užsimena, kad V.Rupšio ir A.Anušausko tandemas kariuomenės vado kėdę esą norėtų perleisti Gynybos štabo viršininkui Mindaugui Steponavičiui.

Vis dėlto net ir pačioje konservatorių stovykloje į bet kokius ministro ir kariuomenės vado pasirinkimus žvelgiama gana įtariai. Valdančiosios partijos vadovybė jau senokai nepasitiki kariškių įtakai esą pasidavusiu A.Anušausku, tad niekas nenustebtų, jeigu išsiskirtų požiūris ir į galimą pretendentą.

Šaltinių teigimu, dalies konservatorių akys labiau krypsta į buvusį Sausumos pajėgų vadą Raimundą Vaikšnorą, kuris šias pareigas anuomet perėmė iš V.Rupšio, bet vėliau dėl nesutarimų su kariuomenės vadu jų neteko.

Valdančiųjų ir V.Rupšio santykiai pastaruoju metu irgi nebuvo patys geriausi, generolą konservatoriai net kvietė ant kilimo – kariuomenės vadui mėginta „įpūsti“ kovinės dvasios ir įtikinti nekalbėti, ko nereikia.

[[ge:lrytas:lrytas:30362539]]

Be to, dešinieji šiam generolui neretai priekaištauja visą dėmesį sutelkus į būsimą vokiečių diviziją ir apleidus visuotinę gynybą. Valdantieji nuogąstauja, kad M.Steponavičius tęstų jų kritikuojamą dabartinės kariuomenės vadovybės liniją.

Tuo metu iš pirmojo Lietuvos karo akademiją pabaigusio generolo R.Vaikšnoro tikimasi naujoviško požiūrio, be to, jis esą turi didelį karių, pavargusių nuo vadų arogancijos ir vadinamosios „saldofonijos“, palaikymą.

„Kariams reikia vado, kuris būtų pavyzdys ir iš jo nesklistų vien tik šaltis. R.Vaikšnoras iš jų visų yra šilčiausias. Bet gal kiti manys, kad jis per minkštas, ypač jeigu reikėtų vadovauti karo atveju“, – apie NATO Jungtinėje pajėgų vadavietėje tarnaujantį 53 metų karininką kalbėjo „Lietuvos ryto“ pašnekovas.

Tarp galimų favoritų taip pat įvardijamas dabartinis Sausumos pajėgų vadas Artūras Radvilas bei Lietuvos karinis atstovas prie NATO ir Europos Sąjungos Remigijus Baltrėnas. Beje, pastarasis neoficialiai įvardijamas ir kaip galimas G.Nausėdos favoritas.

Kiek rečiau kaip galimi kandidatai minimi Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkas Almantas Leika, taip pat kariuomenės Mokymų ir doktrinų valdybai vadovaujantis Modestas Petrauskas.

Paskutinis šansas?

Nors tarp galimų kandidatų dažniausiai minimi pirmi keturi generolai, neatmetama, kad netikėtai gali iškilti ir kuris nors šiuo metu tarp realių pretendentų neįvardytas karininkas.

Be to, neoficialiai „Lietuvos rytą“ konsultavę karybos ekspertai atkreipė dėmesį, kad artimiausiu metu dar bent kelių generolų antpečiuose gali suspindėti papildomų žvaigždžių.

Kalbama, kad dar vasarį generolo majoro antpečiais gali pasidabinti ir pernykščiam kariuomenės paradui vadovavęs brigados generolas A.Radvilas, ir gal M.Petrauskas.

Ar tai gali būti ženklas apie bręstantį vieno iš jų paaukštinimą?

Bet kokiu atveju prognozuojama, kad tarp į kariuomenės vadus pretenduojančių generolų gali būti stipri konkurencija, nes beveik visų jų amžius labai panašus ir artėja link ribos, kai turės išeiti į atsargą.

Pagal galiojančius įstatymus, į atsargą generolai išleidžiami 58 metų. Tuo metu visi iš dabar minimų kandidatų jau yra peržengę 50 metų slenkstį. Tai reiškia, kad jeigu šįmet netaps kariuomenės vadu, kai kurie jų dar po penkerių metų antro šanso gali ir neturėti.

[[ge:lrytas:lrytas:30367437]]

Antai Karo akademijai vadovaujančiam brigados generolui A.Leikai jau yra 55 metai ir tai yra paskutinė šio karininko galimybė tapti kariuomenės vadu.

A.Leikos paskyrimo atveju krašto apsaugos ministrui tektų pritaikyti įstatyme numatytą išimtį ir, įpusėjus kariuomenės vado kadencijai, pratęsti jo tarnybos laiką.

Tiesa, kai kurie politikai „Lietuvos rytui“ užsiminė, kad dabartinės taisyklės gali būti keičiamos, nes generolams dabar taikomas amžiaus cenzas kelia vis daugiau abejonių – anksti išleisti į pensiją jie tiesiog nežino, ką veikti.

Manoma, jog ir kariuomenės vadas galėtų būti solidesnio amžiaus, – esą neturėtų būti taip, kad kadencijos pabaigoje jam reikėtų galvoti apie naujo darbo paieškas.

Ryškaus favorito nėra

Tad pagal kokius kriterijus prezidentas ir dabartinė politinė dauguma atrinks naująjį kariuomenės vadą, kuriam gali tekti ypač svarbi misija?

Dauguma „Lietuvos ryto“ kalbintų ekspertų pažymėjo, kad visi minimi pretendentai labai panašūs, – baigę karo studijas užsienyje ir įveikę panašų karjeros kelią. Todėl pašnekovai įsitikinę, kad lemiamas kriterijus gali būti pretendentų lyderystės savybės. Tiesa, šiuo atveju pasirinkimas būtų gana sudėtingas, nes vieno ypač ryškaus lyderio tarp kandidatų nėra, bent jau tokio, koks buvo 2014–2019 metais kariuomenei vadovavęs Vytautas Žukas.

Vieni ekspertai iš kandidatų būrio išskyrė R.Baltrėną, kuris, kaip ir M.Steponavičius, dviejų žvaigždučių generolu tapo prieš metus.

„Vieni R.Baltrėną mėgsta, kitiems nepatinka autokratiniai jo valdymo metodai, bet jis turi labai išreikštą norą daryti karjerą. Tai gali būti ir jo privalumas, bet gali būti ir trūkumas“, – svarstė vienas „Lietuvos ryto“ pašnekovų.

R.Baltrėno privalumas – dabar einamos pareigos atstovybėje prie NATO. Būdamas šiame poste generolas yra daug geriau pastebimas politikų, turi su jais daugiau ryšių. Šios pareigos ant aukščiausio karjeros laiptelio kariuomenėje anksčiau esą padėjo pakilti ir V.Žukui.

[[ge:lrytas:lrytas:30367443]]

Kita vertus, anot ekspertų, asmeninės R.Baltrėno savybės gal pasiteisino vadovaujant slaptam Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui, bet esą nebūtinai tinka kariuomenės vadui, kur reikia ir daugiau ryškumo, ir drąsos.

Be to, nors R.Baltrėnas esą turi geriausią galvą iš visų pretendentų, pasak kai kurių pokalbininkų, jam kliūtis gali būti itin griežtas ir nesukalbamas būdas, negebėjimas palaikyti santykių.

Bėdos – dėl kalbėjimo

Nevienareikšmiškai atsiliepiama ir apie Gynybos štabui vadovaujantį 50 metų M.Steponavičių.

„Jis kariuomenėje nėra ypač gerai vertinamas dėl karjeros darymo būdo, bet iš jo neatimsi gebėjimo kalbėti viešai. Tuo jis gerokai skiriasi nuo dabartinio kariuomenės vado V.Rupšio arba R.Baltrėno“, – pabrėžė pašnekovas.

Kitas pretendentas, kuriam koją esą galėtų pakišti ypač prastas komunikavimas, yra 51 metų A.Radvilas. „Po dviejų kariuomenės vadų, kurie visiškai negebėjo komunikuoti ir dėl to kilo įvairiausių nesusipratimų, tai turėtų būti ypač svarbu“, – svarstė kariuomenės virtuvę pažįstantis pašnekovas.

Tiek M.Steponavičiui, tiek A.Radvilui taip pat esą trūksta tarptautinės patirties. Nors ir vienas, ir kitas padarė labai greitą karjerą, didesnė patirtis štabuose jiems tikrai praverstų.

Kitas neoficialiai kalbintas ekspertas atkreipė dėmesį į rečiau tarp kandidatų minimą M.Petrauską, kurio biografija ypač įspūdinga: be įvairių pareigų karinėse struktūrose, tarp jų ir specialiosiose pajėgose, iki prezidento Valdo Adamkaus komandoje.

Gynybos atašė JAV sublizgėjęs M.Petrauskas esą galėtų būti netikėtumas, vis dėlto 50 metų generolas savo karjeros piką dar galėtų pasiekti ir vėliau.

Nėra pauostę karo

Ekspertai neatmeta, kad būsimam pasirinkimui įtakos gali turėti ir vykstantys politiniai procesai, ir kas tuo metu bus ant aukščiausių šalies pareigūnų derybų stalo.

Kita vertus, anot pašnekovų, kitaip nei ankstesniais laikais, dabartinės kartos generolai turi ypač mažai tiesioginių sąsajų su viena ar kita politine stovykla.

Pabrėžiama ir tai, kad nė vienas iš galimų pretendentų neturi tarnybos sovietinėje armijoje kupros.

[[ge:lrytas:lrytas:30367434]]

Bet jie turi kitą trūkumą, į kurį atkreipė dėmesį „Lietuvos ryto“ kalbintas Seimo narys, karo istorikas Valdas Rakutis: „Nė vienas iš mūsų generolų nėra kariavęs ir tai yra didelė problema. Karo patirties turintis vadas yra visai kitos vertės.“

Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete dirbančio konservatoriaus, galima įvairiai vertinti buvusio kariuomenės vado Valdo Tutkaus veiklą, bet jo karinė patirtis buvo labai svarbi: „Gal jis ir atrodė silpnai, bet turėjo supratimą apie tai, kas yra tikras karas.

Nė vienas iš dabartinių generolų tokios patirties neturi. Tikėkimės, kad jos ir neprireiks.“

Vis dėlto V.Rakutis pabrėžė, kad renkantis būsimą kariuomenės vadą pirmą kartą šiuolaikinėje istorijoje gali tekti atsakyti į klausimą, ar jis sugebės vadovauti karo laikotarpiu: „Tai nėra paprastas klausimas. Šiais neramiais laikais valstybės politinis elitas į kandidatą privalės žiūrėti kaip į asmenį, kuris prireikus galėtų kariuomenei vadovauti karo metu. Taikos metu gali užtekti diplomato savybių, bet karo atveju vien jų maža.

Būsimu vadu gali tapti nebūtinai visiems „skanus“ ar patogus generolas, o todėl, kad tokio reikia.“

Bet tokiu atveju, anot V.Rakučio, laukia ypač sudėtingas pasirinkimas, nes yra daug „pašauktųjų, bet mažai išrinktųjų“: „Iki kariuomenės vado reikia išaugti. Labai gerai, kad būdamas generolu V.Žukas ilgą laiką pabuvo įvairiose tarpinėse pozicijose. Tai vėliau virto dideliu jo privalumu.“

Laivo niekas nepakreips?

Tradiciškai kariuomenės vadu Lietuvoje tampa sausumos ar lauko pajėgų atstovas, bet V.Rakutis neatmetė, kad gali būti ir netikėtumų.

[[ge:lrytas:lrytas:30367435]]

Istorikas priminė, kad tarpukariu Lietuvos kariuomenės vadu tapęs Stasys Raštikis į šį postą buvo paskirtas net nebūdamas generolu ir tai esą nebuvo blogiausias sprendimas.

Ar nuo vieno ar kito būsimo pasirinkimo gali keistis šalies kariuomenė ir jos vadovybės požiūris į krašto apsaugą? „Laivo nė vienas nepakreips, bet tam tikrų naujų akcentų gali atsirasti“, – mano V.Rakutis.

Parlamentaro teigimu, šiandieninis politinis elitas yra smarkiai susipriešinęs, todėl sunku numatyti, kaip jam pavyks surasti kompromisą dėl naujo kariuomenės vado.

Būsimą kovą dėl šio posto regi ir opozicijai priklausantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkas valstietis Dainius Gaižauskas.

„Baltieji rūmai (Prezidentūra. – Red.) turės savo favoritą, konservatoriai šiame poste norės palikti savo žmogų. Bet kol kas favoritai dar nėra aiškūs, juolab kad net tarp pačių valdančiųjų yra kelios nuomonės.

Turbūt vienaip situaciją mato A.Anušauskas, kitaip – su ministru nesutariantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas. Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis ir jo aplinka ar premjerė Ingrida Šimonytė irgi gali dalyvauti šiame žaidime. Bus įdomu. Manau, kad ir komitetas aktyviai tame dalyvaus“, – kalbėjo D.Gaižauskas, nedrįsęs garsiai prognozuoti, kuris generolas taps šio žaidimo laimėtoju.

Politiko nuomone, visi viešai aptarinėjami kandidatai turi faktiškai vienodas starto pozicijas, gal tik vienas kitas kokiu žingsniu išsiveržęs į priekį. Kuris iš jų pasieks finišo liniją, esą priklausys nuo Prezidentūros ir jos šeimininko.

Anot D.Gaižausko, prezidentui teks surasti kompromisą su valdančiaisiais: „Šita tema kurį laiką bus tikrai karšta ir ilgai aptariama. Galime išvysti ne mažiau įnirtingą kovą nei dėl ambasadorių.“

Dėl Lietuvos kariuomenės vado posto – bręstantis mūšis: generolų netrūksta, žada nuožmią kovą