Nors bendra nusikalstamumo statistika mieste gerėja, nepilnamečių
padaromų nusikaltimų skaičius praėjusiais metais išaugo daugiau kaip 20
proc. Tokius skaičius pateikė Kauno apskrities vyriausiojo policijos
komisariato viršininkas M.Baršys susitikime su Vidaus reikalų
ministerijos vadovybe.
M.Baršys neslėpė, kad nepilnamečių nusikalstamumas yra didelė problema,
nes augimas aiškiai matomas ir išsiskiria bendrame fone.
Sunerimti turėtų ne tik policijos komisariato vadovas. Teisėsauga
atliko didelį darbą, kad kai kurių nusikaltimų sumažėtų arba jie visai
išnyktų. Jeigu jaunieji Kauno gyventojai jau dabar nevengia nusižengti
įstatymui, o atsakomybė už tai visiškai negąsdina, perspektyvos
neguodžia.
Gali būti, kad dabar 20 proc. padidinę nusikaltimų skaičių tarp
bendraamžių jie savo įpročių neatsisakys ir tapę pilnamečiais.
Fizinio skausmo sukėlimas, vagystės ir neteisėtas disponavimas
narkotinėmis medžiagomis – už tokias nusikalstamas veikas dažniausiai
Kaune sučiumpami nepilnamečiai.
Peštynės tarp moksleivių stebimos jau kelis šimtmečius. Net kai kuriose
šalyse taikytos fizinės bausmės nuo jų neatgrasė ir turbūt niekas
neišras būdų, kaip jas sustabdyti. Svarbiausia – išvengti skaudžių
pasekmių.
Vagystė – jau gerokai rimtesnis nusikaltimas. Žinoma, obuolio vagystė
neprilygsta nešiojamojo kompiuterio vagystei. Norint geriau įvertinti
tokio poelgio priežastis, reikėtų turėti dažniausiai vagiamų daiktų
sąrašą.
Stebina tik aplinkybė, kad šiais laikais, kai pildomos beveik visos
vaikų užgaidos, jiems dar kažko trūksta ir jie rūpimą daiktą sugalvoja
pasisavinti. Žvelgiant į ateitį vėl aplanko negeros mintys: šiandien
vaikas pavogė obuolį, o po dešimtmečio galbūt vogs automobilius,
juvelyrinius dirbinius ar išmaniuosius įrenginius.
Vis dėlto didžiausias galvos skausmas policijos pareigūnams ir
pedagogams – disponavimas narkotinėmis medžiagomis.
Niekas moksleivių kuprinėse ir kišenėse nebeieško įprastinių cigarečių
iš tabako. Paaugliai įniko rūkyti elektronines cigaretes ir net
policijos pareigūnai svarsto, kad sustabdyti šio reiškinio turbūt
neįmanoma. Galima tik pabandyti geriau kontroliuoti.
Daugiausia nerimo kelia aplinkybė, kad vaikai nežino, kokios kilmės
medžiagas naudoja rūkydami, – tai gali būti ir psichotropinės
medžiagos, ir žiurkių nuodai. Vaikui pakliuvus į gydymo įstaigą
medikams kyla sunkumų išsiaiškinti, kuo jis apsinuodijo. O tai gresia
net mirtimi.
Dažniausiai nustatomi 14–16 metų rūkantys paaugliai, tačiau pasitaiko
12–13 metų vaikų. Dažniausiai elektroninės cigaretės ir joms skirtas
skystis perkami internetu, nes tuomet netaikoma amžiaus kontrolė.
Skysčio buteliukas kainuoja apie 10 eurų ir jo užtenka maždaug savaitei.
Kauno policijos pareigūnai pernai ėmėsi neįprastu būdu sekti
elektronines cigaretes rūkančius paauglius – pertraukų metu mokymo
įstaigų prieigose dūzgia dronai, kurie fiksuoja rūkalius, o nufilmuota
medžiaga gula ant pedagogų ir moksleivių tėvų stalo.
Neliko abejinga ir Kauno savivaldybės administracija, kuri skyrė net 0,5
mln. eurų specialiai programai, kurios metu bus atnaujintos miesto
mokyklose sumontuotos vaizdo kameros.
Pedagogai jau atsikratė komplekso kalbėti apie narkotinių medžiagų
problemą. Jeigu vis dar ją neigia, meluoja tiek sau, tiek aplinkiniams.
Kur kas keistesnė kai kurių tėvų pozicija. Žinoma atvejų, kai jie patys
nuperka savo vaikams elektroninių cigarečių. Jas aptikus jie atvyksta į
mokyklą ir kelia triukšmą – kas esą drįso paimti svetimą daiktą,
reikalauja grąžinti. Ir išvis – argi elektroninės cigaretės yra
blogis, net su narkotinių medžiagų įdaru?
Turbūt panašiai svarstė ir Kauno nusikalstamo pasaulio įžymybės
H.Daktaro artimieji, kai jis, būdamas 19 metų jaunuolis, pirmą kartą
buvo nuteistas už viešosios tvarkos pažeidimą, – įkaušęs Henytė prie
tuometinio „Neringos“ kino teatro užpuolė praeivius. Kam esą
nepasitaiko? Tolesnis kauniečio kelias visiems gerai žinomas.
Niekas nenori, kad iš dabartinių kvaišalų vartotojų ar tiekėjų po
dešimtmečio išaugtų dar viena nusikalstamo pasaulio įžymybė, tačiau
niekas dar neturi patikimo recepto, kaip tokių pasekmių išvengti.
