I. Šimonytė nesutinka su G. Nausėdos kritika, kad droninių pajėgumų plėtrai KAM neskiria pakankamo dėmesio

Premjerė Ingrida Šimonytė nesutinka su prezidento Gitano Nausėdos išsakyta kritika Krašto apsaugos ministerijai (KAM) ir kariuomenei, esą bepiločių orlaivių pajėgumų vystymui nėra skiriamas pakankamas dėmesys. Pasak jos, Vyriausybė artimiausiu metu ketina parengti dokumentą, kuriame būtų aiškiai apibrėžta, kas yra daroma, jog droniniai pajėgumai Lietuvoje stiprėtų.

 Ingrida Šimonytė. <br>J.Elinsko (ELTA) nuotr.
 Ingrida Šimonytė. <br>J.Elinsko (ELTA) nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2024-02-12 11:59

„Nenoriu leistis į konkrečių pareigūnų konkrečias kritikas, ypatingai turint mintyje subtilų rinkiminės kampanijos metą. Bet (...) tikrai nėra tiesa, kad niekas apie tą pajėgumų vystymą negalvoja“, – žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

Premjerė pripažįsta, kad reikėtų parengti tam tikrą bepiločių orlaivių plėtros planą, kuriame nugultų visi žingsniai, ką šiuo klausimu daro ir ketina daryti KAM ir kariuomenė.

„Vyriausybės supratimu, yra svarbu sudėti į vieną nuoseklų paveikslą tai, ką daro Krašto apsaugos ministerija, tai ką gali padaryti mūsų kariuomenė. Nes čia turbūt visose šiose diskusijose į šalį nusimeta mūsų pramonės galimybės ir poreikiai kažkokių stabilių užsakymų ir bendradarbiavimo su Gynybos resursų agentūra ir su Krašto apsaugos ministerija“, – sakė I. Šimonytė.

„Tai tikrai Vyriausybė tuos klausimus ir rengia, ir diskutuoja, ir aptarinės artimiausiomis savaitėmis. Ir ten jau kaip tuos pasiūlymus paskui bus reikalinga įforminti, koks bus planas ar kažkoks kitas dokumentas, tai tą pamatysime vėliau“, – pridūrė Vyriausybės vadovė.

Praėjusią savaitę prezidentas G. Nausėda leido suprasti, kad yra sunerimęs dėl dronų pramonės vystymo Lietuvoje. Dėl to jis pareiškė, kad ketina susitikti su krašto apsaugos ministru ir kariuomenės vadu ar net šiam klausimui inicijuoti Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį.

Pasak prezidento, krašto apsaugos sistema ir kariuomenė nuvertina bepiločių orlaivių svarbą gynybai. Jam taip pat kyla klausimų, kodėl kariuomenė šiuo klausimu nesikreipia į verslo atstovus.

Savo ruožtu ministras A. Anušauskas tikina, kad šiuo klausimu valstybėje viskas kontroliuojama. Pasak politiko, jo vadovaujama ministerija apie bepiločių orlaivių plėtros planus prakalbo dar iki Rusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje. Šiuo metu, pažymi ministras, Lietuvos kariuomenė turi bepiločių orlaivių ir kovinių dronų vystymo koncepciją.

ELTA primena, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) sausio pradžioje aptarė bepiločių orlaivių sistemų vystymą Lietuvoje. Pasak susitikime dalyvavusio krašto apsaugos viceministro Žilvino Tomkaus, tam kasmet planuojama skirti 30 mln. eurų.

NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad jau dabar egzistuoja potencialas smarkiai plėsti kovinių FPV (angl. first-person view – pirmojo asmens vaizdo) dronų gamybą Lietuvoje. Taip pat, anot jo, planuojama, kad kitame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje bus apsvarstoma dronų gamybos plėtra ir integracija į kariuomenę ne tik žvalgybinėje rolėje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.