Mat sykį paragavęs europarlamentaro duonos nebegali be jos gyventi. Antai V.Uspaskichas pernai rudenį dievagojosi nebekandidatuosiantis dar vienai kadencijai, nes ten tokiems veikliems žmonėms kaip jis nėra ką veikti.
Praėjo vos keli mėnesiai, o Viktoras jau pamiršo savo žodžius ir rengiasi EP rinkimams. Kaip ir Briuselio duonos ragavęs Liberalų sąjūdžio patriarchas E.Gentvilas. Juk nuteistai partijai Lietuvoje sunku.
Dar viena Briuselyje užsisėdėjusi, bet ir toliau ten trokštanti sėdėti politikos senbuvė V.Blinkevičiūtė nusispjovė į prezidento rinkimus ir paliko socialdemokratus be savo kandidato. Juk europarlamentaro kėdė ir šilta, ir saugi, o rinkimus į šalies vadovo postą galima ir pralošti.
Demokratijos principus esą puoselėjantys konservatoriai net surengė kandidatų į Europos Parlamentą reitingavimo vajų.
Gal norėjo kaip geriau, gal nelabai norėjo, bet išėjo kaip visada: jei rinkėjai palaimins, lagaminus galės krautis ES sostinėje jau ir sušilę A.Kubilius su R.Juknevičiene, geriausiu atveju jiems kompaniją gali palaikyti kur kas jaunesnis P.Saudargas.
Jeigu partijų vadovai būtų bent kiek mąstantys, suvoktų, kad į Europos Parlamentą geriausia siųsti jaunesnius ir aktyvesnius žmones, kurie, prakutę Briuselyje, galėtų tapti tikrais lyderiais savo šalyje.
O gal kaip tik naujų lyderių baimė verčia politikos senolius toliau vargti vargą toli nuo tėvynės.
Tiesa, ne veltui – kas mėnesį į rankas europarlamentaras susižeria beveik 8 tūkst. eurų, kelias kadencijas padirbėjęs gali tikėtis ir pavydėtinos pensijos, kuri siekia net iki 70 proc. buvusios algos.
O kur dar solidūs priedai, išmokos komandai.
Tokiu atveju net ir žodis „kapinynas“ skamba patraukliai.
