Siūlo sprendimą dėl Sovietų Sąjungos karių palaikų perlaidojimo

Grupė parlamentarų siūlo Seimui priimti įstatymų pataisas, sudarančias galimybę iš miestų bei miestelių reprezentacinių vietų deramai perlaidoti Sovietų Sąjungos karių palaikus į kapines.

Antakalnio kapinės.<br> D.Labučio (ELTA) nuotr.
Antakalnio kapinės.<br> D.Labučio (ELTA) nuotr.
Antakalnio kapinės.<br> D.Labučio (ELTA) nuotr.
Antakalnio kapinės.<br> D.Labučio (ELTA) nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Feb 25, 2024, 2:24 PM

Jas inicijavęs Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotojas Domas Griškevičius siūlo suteikti teisę Vyriausybei nustatyti Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaikų perkėlimo ir laidojimo vietos įamžinimo, pažymėjimo tvarką.

Taip pat siūloma išimtis – tais atvejais, kai pripažįstama, kad kapai ir kapinės propaguoja totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, jas būtų galima panaikinti, nepaisant to, kad jos įrašytos į Kultūros vertybių registrą.

„Parengti įstatymo pataisas paskatino problema, kuri atsirado Pasvalio rajono Pumpėnų miestelyje perlaidojus Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karius į kapines, tačiau Kultūros vertybių registre liko senoji palaidojimo vieta. Priėmus siūlomas pataisas, būtų sudarytos tinkamos sąlygos keisti nekilnojamųjų Kultūros vertybių registro duomenis, kai kariai yra perlaidoti į kitas kapines“, – Eltai sakė Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisas įregistravęs D. Griškevičius.

Pasak jo, Šiaulių miesto savivaldybė irgi svarsto tai padaryti, todėl teikiamos įstatymo pataisos padėtų teisiškai sureguliuoti karių perlaidojimą.

„Šiaulių miesto centrinė aikštė yra rekonstruota, ten vyksta įvairūs renginiai, šaudomi fejerverkai, šalia yra automobilių aikštelė. Akivaizdu, kad miesto centras, miesto širdis su kapinių ramybės tradicija neturi nieko bendro. Todėl ir siūloma karius pagarbiai perlaidoti į amžinojo poilsio vietą, o aikštę tiesiog atlaisvinti ir palikti miestiečiams“, – sakė D. Griškevičius.

Pasak jo, pagal dabartinį teisinį reglamentavimą nėra galimybės išbraukti karių palaidojimo vietos iš nekilnojamųjų Kultūros vertybių registro duomenų.

„Įsivaizduokime: įvyko perlaidojimas, kūno toje vietoje nėra, bet nekilnojamųjų Kultūros vertybių registre vis dar yra rašoma, kad tai yra kultūros paveldo dalis. Tai nelogiška, todėl ir siūlomi įstatymų pakeitimai, kurie leis inicijuoti išbraukimą tokių duomenų iš registro, jei kapai yra perkeliami“, – Eltai aiškino D. Griškevičius.

Taip pat Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo pataisas parengęs Seimo narys siūlo praplėsti „viešosios vietos“ sąvoką, įtraukiant naują objektą – „kapines“.

Šiuo metu pagal šį įstatymą gali būti vertinami tik viešieji objektai įrengti kapinių arba kitų laidojimo vietų teritorijoje. Tačiau klausimas, ar karių palaidojimo vieta ar kapinės (kompleksiškai) yra totalitarinį režimą propaguojantis objektas nėra sprendžiamas.

„Priėmus įstatymo pakeitimus palaidojimo vietas ir kapines būtų galima vertinti kaip totalitarinio režimo ideologiją propaguojantį objektą. Pripažinus tokiu, būtų galima jį panaikinti, nepaisant to, kad kapinės įtrauktos į Kultūros vertybių registrą“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Kiekvienu konkrečiu atveju Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro teikimu Seimo sudaryta tarpinstitucinė komisija turėtų įvertinti, ar kapinės, palaidojimo vietos yra totalitarinio, autoritarinio režimo propagavimo simboliai.

Seimo narys Domas Griškevičius, kartu su Šiaulių miesto savivaldybe inicijavęs įstatymų pataisas, pasidžiaugė, kad jas parėmė valdančiųjų ir opozicinių frakcijų atstovai. Projektus kartu teikia Seimo nariai Stasys Tumėnas, Ieva Pakarklytė, Dovilė Šakalienė, Eugenijus Gentvilas, Paulius Saudargas, Valdas Rakutis, Angelė Jakavonytė, Monika Ošmianskienė, Rūta Miliūtė, Rima Baškienė, Liudas Jonaitis, Ieva Kačinskaitė – Urbonienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.