Per savaitę – keli Baltijos šalyse sulaikyti Rusijos agentai: Kremliaus ausys gali kyšoti ir už protestų Lenkijoje?

Šią savaitę Latvijoje ir Estijoje sulaikyti asmenys, galimai veikę pagal Rusijos spec. tarnybų nurodymus. Latvijoje sulaikytas asmuo, įtariama, prisidėjo ir prie partizano Adolfo Ramanausko-Vanago paminklo išniekinimo Lietuvoje. Estijos premjerė sako, kad šalyje šiais sulaikymais nutraukta hibridinė Rusijos specialiųjų tarnybų operacija.

Kremlius.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Kremlius.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Rusijos vėliava.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Rusijos vėliava.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Viktoras Denisenko.<br>Socialinių tinklų nuotr.
Viktoras Denisenko.<br>Socialinių tinklų nuotr.
Arvydas Anušauskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Arvydas Anušauskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

2024-02-26 12:52

Ko tokiomis veikomis siekiama? Ar sietina Rusija su ūkininkų protestais Lenkijoje, šiems mosuojant ir SSRS vėliava? Ar mūsų šalyje daroma pakankamai, kad visuomenė būtų atspari verbavimams?

Siekia sukelti paniką

Informacinių karų ir propagandos ekspertas Viktoras Denisenko tvirtina, kad veikdama Baltijos šalyse Rusija siekia destabilizuoti situaciją, pasėti nerimą, įtampą. Pasak jo, vienas iš tikslų gali būti ir visuomenės skaldymas.

„Rusija iš tikrųjų vykdo tokias operacijas. Galime prisiminti ir gan senus 2007-ųjų bronzinio kario paminklo perkėlimo įvykius. Tuomet naudojant ne tokius tiesioginius veiksmus, tačiau vis tiek propagandą ir kibernetines priemones, buvo keliama įtampa ir siekiama destabilizuoti Estijos visuomenę.

Rusija siekia pasėti destabilizaciją, nerimą, neužtikrintumo jausmą“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ dėstė V.Denisenko.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, kad nereikia tikėtis, jog Rusija savo metodus paliks nuošalyje ir lauks karo su Ukraina pabaigos.

„Kaimyninių šalių visuomenių kiršinimas, demonstravimas, kad rusai gali, o kaimynių valstybių institucijos negali atremti hibridinių atakų vyko ir vyks nuolat.

Priminsiu nesenas istorijas. Tam tikromis datomis nupiešti nacistiniai ir komunistiniai simboliai buvo visada, dabar niekinami paminklai taip pat yra vieno tikslo siekimas. Tas tikslas yra kiršinti mūsų visuomenę, kelti nepasitikėjimą valdžios institucijomis, tačiau šiuo atveju paminklų niokotojams nutiko priešingai – tie žmonės buvo sulaikyti“, – sakė ministras.

A.Anušauskas prisiminė ir oranžinių trikampių istoriją, kuomet ant įvairių Vilniaus pastatų buvo nubraižyti simboliai, panašūs į tuos, kurie pastebėti likus vos kelioms dienoms iki karo Ukrainoje pradžios.

„Jautrumas pas mus šiuo atveju tikrai yra. Policija tą istoriją jau išsiaiškino ir pakomentavo. Aišku, jautrumas ne visada blogai, jo dėka mes pastebėsime kitus svarbius dalykus ir ką dar gali pritaikyti karts nuo karto aktyvuojami V.Putino šalininkai“, – komentavo ministras.

Verbuojami ir Baltijos šalių piliečiai

V.Denisenko pabrėžė, kad Rusija veikia skirtingais būdais, tačiau visuomenei yra žinomų okupantų specialiųjų tarnybų operacijų.

„Tokie atvejai, kaip bandymas apnuodyti Sergejų Skripalį ir jo dukrą Jungtinės Karalystės teritorijoje ar įvykdyti gan garsūs išeivių iš Čečėnijos nužudymai Europoje, nėra paslaptis.

Kalbant apie pastaruosius destabilizacijos atvejus, kiek suprantu, buvo sulaikyti Rusijos papirkti, faktiškai pasamdyti žmonės. Galbūt čia suveikė vienas kitas ideologinis veiksnys, kiek turime informacijos, tai buvo žmonės, turintys dvigubą, taip pat ir Rusijos, pilietybę“, – kalbėjo propagandos ekspertas.

V.Denisenko akcentavo, kad Baltijos šalyse specialiosios Rusijos pajėgos gali ieškoti jiems pasitarnauti galinčių žmonių, o šie gali sutikti dalyvauti viename ar kitame veiksme dėl idėjinių ar piniginių paskatų.

„Kalbant apie kitas valstybes, yra įvairių niuansų, tačiau prisimenu, kad prieš mažiau nei metus Lenkijoje buvo sulaikyti ir Ukrainos piliečiai, kurie buvo užverbuoti būtent Rusijos specialiųjų tarnybų. Negalime kalbėti, kad tai yra išskirtinis, vien Baltijos valstybėms skirtas veiksmas, nes potencialiai Rusija gali tokiu būdu veikti ir kitose Europos valstybėse.

Neturiu duomenų ir nesinori mėtyti tuščių kaltinimų, tačiau yra galimybė, kad už ūkininkų protestų Lenkijoje gali stovėti ir Rusija“, – kalbėjo ekspertas.

Potencialių „marionečių“ ieško socialiniuose tinkluose

V.Denisenko atkreipė dėmesį, kad verbuojant žmones veikti, Rusijos specialiosios ir žvalgybos tarnybos naudojosi socialine medija.

„Tai – palanki terpė skleisti kažkokias idėjas ar užmegzti kontaktus. Pagal tai, ką žmogus publikuoja savo paskyroje, galima pamatyti jo pažiūras. Šiandien pasaulis yra vienaip arba kitaip globalus, internetas labai palengvina komunikaciją, todėl socialinės medijos yra vienas iš galimų kanalų – kitus būtų labai sunku pasakyti“, – svarstė ekspertas.

Propagandos specialistas pasidžiaugė, kad, siekiant didinti atsparumą verbavimams, Lietuvoje daroma išties nemažai.

„Šalyje nuolat kalbame apie Rusijos grėsmes, informuojami gyventojai. Jeigu pažiūrėtume kasmet skelbiamą grėsmių vertinimo ataskaitą, ten visada yra įvardijama Rusijos ir Baltarusijos specialiųjų tarnybų verbavimo grėsmė.

Taip pat Lietuvoje skamba raginimai nevykti į tam tikras nedraugiškas valstybes. Ko gero, pirmiausiai kalba eina apie Baltarusiją, nes šalis bendradarbiauja su Rusija, o žmogus, kuris kerta sieną, gali potencialiai tapti to verbavimo objektu.

Informacija, kad pavojus egzistuoja, tikrai neslepiama nuo visuomenės, daromi ir kiti plika akimi nematomi veiksmai, kuriuos, siekiant užtikrinti saugumą, atlieka Lietuvos specialiosios tarnybos“, – vardijo V.Denisenko.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.