„Matyt, dalis visuomenės visgi nejaučia grėsmės alsavimo. Tai nėra teisinga, nes, (...) žiūrint į grėsmes perspektyvoje, kurios gali keistis, mums savo pajėgumus reikia sukurti per tam tikrą laiką. Jei mes visa tai pradėsime statyti ir kurti tik realios grėsmės akivaizdoje, bus tiesiog per vėlu“, – žurnalistams antradienį teigė A. Anušauskas.
„Mums reikia suplanuotus pajėgumus vystyti čia ir dabar. Dėl to dabar padidintas gynybos finansavimas yra būtinas“, – pabrėžė A. Anušauskas.
Ministras taip pat pažymėjo ir tai, kad Lietuvai svarbu investuoti ne tik į krašto gynybą, bet ir didinti Ukrainai teikiamą paramą.
„Kol Ukraina laiko frontą, viskas atrodo kažkur toli, už tūkstančio kilometrų ir galbūt mus liečia, bet ne visai tiesiogiai. (...) Tarp šalių diskutuojama dėl 0,25 proc. (BVP – ELTA) paramos Ukrainai skyrimo. Mūsų dabartinę paramą tai didintų kažkur pusantro karto. Tam irgi reikalingas resursas“, – sakė A. Anušauskas.
ELTA primena, kad palaikymą naujam gynybos mokesčiui reiškia tik penktadalis visuomenės, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta visuomenės apklausa.
ELTA primena, kad pastaruoju metu šalies partijos bei įvairios organizacijos pradėjo siūlyti būdus, kaip būtų galima padidinti lėšas krašto apsaugai. Tarp įvardinamų siūlymų – iniciatyva didinti pelno mokestį, pridėtinės vertės mokestį (PVM), pratęsti bankų solidarumo mokesčio taikymo terminą, ieškoti galimybių skolintis krašto apsaugai lengvatinėmis sąlygomis.
Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad iki 2030-ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Vyriausybės vadovė kartu su politinių jėgų lyderiais bei verslo atstovais tokį poreikį aptarė ir bendrame susitikime. Šias diskusijas planuojama pratęsti.
Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.
