Anot ministro, šiuo metu Vakarų lyderiai ieško daugiau formų, kaip padėti Ukrainai, tuo pačiu siunčiant žinutę Rusijai.
„Paramos Ukrainai formos visada svarstomos, ir ši iniciatyva yra svarstoma. Dabar Paryžiuje ji buvo svarstoma aukščiausiu lygiu, dalyvavo prezidentai ir premjerai.
Ir mūsų darbotvarkėje klausimas, kaip ir kokiomis formomis dar papildomai būtų galima remti Ukrainą, irgi atsiras, bet tai yra sprendimas, kurį greičiausiai darytų Valstybės gynybos taryba“, – nurodė A.Anušauskas.
Ministras pabrėžė, kad toks sprendimas nebūtų dvišalis, tarp Ukrainos ir Lietuvos, o būtų priimamas tik daugiašaliu pagrindu.
„Nekalbėkime apie karius, kalbėkime apie iniciatyvos palaikymą, nes skirtingų šalių yra skirtingos pozicijos. Kaip žinia, Lietuva turi veikti ir savo mandato, kurį suteikia Seimas, ribose. Pas mus yra vienas mandatas, kuris leidžia telkti mokomąją misiją ukrainiečiams mokyti.
Dabar tie kariai, kurie yra numatyti ukrainiečių mokymui, tą funkciją atlieka Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje“, – paaiškino ministras.
A.Anušauskas akcentavo, kad Vakarų lyderiai šiuo metu kalbasi tik apie mokymus, tačiau teigė daugiau detalių negalintis atskleisti, nes diskusijos vis dar vyksta.
„Tai yra daugiau signalas Rusijai nei pačiai Ukrainai. Nors tai yra ir signalas Ukrainai, kad ieškoma naujų būdų kaip būtų galima jai efektyviau padėti“, – nurodė ministras.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį teigė, kad NATO lyderiai aptarė galimybę siųsti Aljanso karius į Ukrainą, tačiau dar neturi vieningo sprendimo.
„Mes tai aptarėme. Kol kas nėra sutarimo dėl karių siuntimo. Tačiau ateityje šiuo klausimu nereikėtų nieko atmesti“, – sakė E.Macronas.
Reaguodamas į šiuos žodžius V.Putino spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad jei karių siuntimas bus įvykdytas, „teks kalbėti ne apie tiesioginio Rusijos ir NATO susidūrimo tikimybę, o apie jo neišvengiamumą“.
Be to, jis pridūrė, kad „nemažai Europos šalių Europoje blaiviai vertina galimą pavojų, kurį gali kelti karių siuntimas į Ukrainą ir įsitraukimas į karštą konfliktą“.
Savo ruožtu antradienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Aljansas neketina siųsti karių į Ukrainą. J. Stoltenbergas pabrėžė, kad NATO sąjungininkės teikia Ukrainai precedento neturinčią paramą.
„Mes tai darome nuo 2014 m. ir dar labiau po plataus masto invazijos. Tačiau nėra planų pasiųsti NATO kovines pajėgas į Ukrainą“, – pabrėžė jis.
