JAV atsargos generolo įspėjimas, kad užpuolimo atveju Lietuvai gali tekti dvi savaites gintis vienai, įžiebė aršias diskusijas ne tik tarp karininkų, bet ir tarp Lietuvos politikų.

Naujienų portalas lrytas.lt pasidomėjo, kaip realybėje atrodytų penktojo NATO straipsnio aktyvavimo procedūra, kiek laiko iš tiesų galėtų užtrukti, kol NATO šalių atstovai priimtų lemiamą sprendimą, ir kokie sprendimai galėtų būti priimami net ir be visų bloko narių pritarimo.

Išsiskyrusios pozicijos

Penktadienį konferencijoje Lietuvoje dalyvavęs, buvęs JAV sausumos pajėgų vadas Europoje Benas Hodgesas įspėjo, kad Rusijos puolimo atveju Lietuva turi būti pasirengusi bent dvi savaites gintis savo jėgomis.

[[ge:lrytas:lrytas:30706618]]

Generolas pabrėžė, kad NATO 5-ojo straipsnio garantijos nėra automatinės – straipsnis aktyvuojamas politine valia, todėl Lietuva esą turi būti pasirengusi atsilaikyti tol, kol atvyks sąjungininkų pastiprinimas.

Nemažą šaršalą viešojoje erdvėje sukėlęs generolo pareiškimas suskaldė ir Lietuvos ministrų pozicijas.

[[ge:lrytas:lrytas:30774319]][[ge:lrytas:lrytas:30759265]]

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, kad tokie įspėjimai yra „laužti iš piršto“: „Būtų gerai, kad kas nors Hodgesui pasakytų, kad yra regioniniai gynybos planai su pajėgumais, kurie veikia iš karto, o ne po dviejų savaičių. Tai neatitinka jokių dabartinių realijų. Manau, kad toks teiginys iš piršto laužtas arba labai senų duomenų išvada. Labai senų duomenų“.

Tuo metu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis savo kolegai paprieštaravo, pabrėžęs, kad B.Hodgesas ir A Anušauskas greičiausiai kalba apie skirtingus scenarijus.

„Tai nėra pasenusi informacija. Turbūt kalbama apie skirtingus scenarijus. Ministras Anušauskas ruošiasi, jeigu būtų karas pagal jo sudarytus planus. Noriu pasakyti – greičiausiai, jeigu būtų išbandomas 5-asis straipsnis ir NATO teritorija būtų atakuojama, tai būtų daroma ne pagal mūsų planus, o pagal kuo nepatogesnę, mums neparankesnę ir sunkiau išsprendžiamą situaciją“, – įvertino G.Landsbergis.

Kaip atrodo NATO penktojo straipsnio aktyvavimo procedūra?

Buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas naujienų portalui lrytas.lt papasakojo, kaip galėtų atrodyti NATO sprendimo priėmimo procedūros dviejų skirtingų tipų agresijos atvejais.

G.Jeglinskas įsitikinęs, kad jeigu agresorius pradėtų telkti savo pajėgas prie kurios nors NATO valstybės, pavyzdžiui, prie Lietuvos sienos, Aljanso žvalgyba tai matytų iš anksto, ir Vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas (SACEUR), šiuo metu – generolas Christopher G. Cavoli, gautų NATO šalių mandatą traukti Aljanso karius arčiau potencialios agresijos vietos.

Tačiau jeigu tai būtų netikėtas išpuolis, kokia nors teroristinė ataka prieš kurią nors NATO valstybę, kolektyviniam NATO šalių atsakui reikėtų politinio sprendimo.

„Garantuoju, kad SECEUR, kad ir kiek duodame jam autonomijos, jis negali priimti politinio sprendimo ir iš karto reaguoti į agresiją be Šiaurės Atlanto Tarybos (NAC). Tiesiog tai yra neįsivaizduojama, nes tai yra visų šalių pajėgos“, – nurodė jis.

Tad išpuolio prieš NATO valstybę atveju būtų skubiai šaukiamas Šiaurės Atlanto Tarybos (NAC) posėdis – visų sąjungininkių atstovai rinktųsi NATO būstinėje Briuselyje, o Lietuvai posėdžio metu atstovautų Lietuvos ambasadorius NATO Deividas Matulionis.

Jeigu NATO būstinei Briuselyje būtų iškilusi kokia nors grėsmė, anot G.Jeglinsko, yra numatytos kitos opcijos, kur rinktųsi NAC nariai.

Susirinkus visų NATO šalių atstovams, prasidėtų svarbiausias agresiją patyrusios šalies politikų darbas – jie turėtų labai aiškiai įrodyti ir iškomunikuoti grėsmę, su žvalgybos informacija pagrįsti, kas yra agresorius ir visus įtikinti, kokio NATO atsako reikia.

„Penktojo NATO straipsnio aktyvavimo procedūra buvo išbandyta tik vieną kartą, todėl sunku pasakyti, kas protestuotų, kas ne. Bet pateikiami įrodymai, informacija turi būti aiški, nenuginčijama, ir visos šalys turi sutikti, kad įvyko agresijos aktas, ir tas aktas suponuoja, kad reikalingas NATO penktojo straipsnio iššaukimas, ir, priklausomai nuo situacijos, proporcingas NATO atsakas“, – kalbėjo G.Jeglinskas.

[[ge:lrytas:lrytas:30777991]]

Tuomet vyktų vadinamoji balsavimo procedūra – nereikia, kad visos NATO šalys balsuotų „už“ penktojo NATO straipsnio aktyvavimą, svarbu, kad neatsirastų balso „prieš“ – sprendimą vetuojančių šalių. Verta pabrėžti, kad veto penktojo NATO strapsnio aktyvavimui suduotų reikšmingą smūgį bet kokiai Aljanso ateičiai.

Tiesa, bet kuri NATO šalis turi teisę prašyti pertraukos prieš sprendimo priėmimą – tai yra vadinamoji „tylos procedūra“, kuri gali trukti tiek, kiek tik NATO šalis paprašytų.

„Jeigu, kalbant hipotetiškai, būtų užpulta Lietuva, mūsų interesas būtų tai, kad tylos procedūrų nebūtų – kad, susėdus prie stalo, visi jau būtų įtikinti ir informuoti.

O tai jau yra ne tik Lietuvos ambasadoriaus prie NATO, bet visų mūsų atstovybių visose šalyse darbas – tai komandinis darbas. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovai visose šalyse per tas kelias valandas ar minutes jau turėtų informuoti visus, ką reikia, kad tos tylos procedūros nebūtų iš viso.

Aišku, įmanoma, kad kažkuri šalis paprašys daugiau laiko, o laiko jie gali prašyti tiek, kiek jiems reikia. Mums svarbu, kad būtų priimtas mums reikalingas sprendimas, todėl jeigu reikia daugiau laiko, kad būtų priimtas mums palankus sprendimas, tai gal tai ir tvarkoje“, – kalbėjo buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas.

Priimant galutinį sprendimą dėl penktojo NATO straipsnio aktyvavimo, anot G.Jeglinsko, bus svarbu daug faktorių, pavyzdžiui, generalinio sekretoriaus lyderystė, kad jis pabrėžtų, jog laukti negalima ar kad užčiauptų skeptikus. Taip pat būtų svarbu ir Lietuvos santykiai su svarbiausiais NATO žaidėjais.

„Kai sėdi prie stalo, jeigu mums yra grėsmė, gal ir mūsų žmonės jau žūsta, ir jei viena valstybė užsiciklinusi, kad jiems reikia dar valandos ar dviejų, tada jau atsiranda spaudimas prie stalo.

Todėl labai svarbu turėti pagrindines valstybes, kaip JAV, Vokietija, Jungtinė Karalystė ar Prancūzija, savo pusėje, kad, jeigu reikėtų, jos paspaustų kurią nors šalį prie stalo. Tai jau taptų psichologiniu žaidimu – tai jau ne tik diplomatija. Būtų reikalingas spaudimas čia ir dabar“, – pabrėžė jis.

Vienintelį kartą NATO penktasis straipsnis buvo aktyvuotas po 2001 m. rugsėjo 11 dienos teroristinių išpuolių prieš JAV. Tąkart penktasis NATO straipsnis buvo aktyvuotas per 15 valandų, tiesa, kolektyviniam atsakui prireikė dar kelių savaičių.

Tačiau G.Jeglinskas pabrėžė, kad tuo metu atakos pobūdis buvo kitoks – tąkart tai buvo teroristinė ataka, o jeigu NATO šaliai grėstų invazija, kur svarbi būtų kiekviena minutė, tuomet sprendimą NAC galėtų priimti greičiau.

Tačiau tik po aktyvuoto penktojo NATO straipsnio prasidėtų karių dislokavimas. O tikrieji NATO pajėgų dislokavimo terminai ir apimtys – įslaptinta informacija.

Kiek galių be penktojo NATO straipsnio aktyvavimo?

Savo ruožtu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narė Dovilė Šakalienė nurodė, kad šiuo metu kaip tik vyksta SECEUR įgaliojimų praplėtimo procesas – būtent tai, anot politikės, palieka šiek tiek erdvės interpretacijoms dėl galimo NATO reakcijos greičio.

D.Šakalienė paaiškino, kad bloko narės imasi kritiškai svarbaus pokyčio rytinio flango gynybai – SECEUR sprendimus priims remdamasis grėsmės lygio indikatoriais ir laipsnišku reagavimu.

„Laipsniškas reagavimas iš esmės yra grėsmės augimo atspindėjimas veidrodiniais veiksmais. Jei rusai telkia pajėgas – mes telkiame pajėgas, jei rusai imasi kokių nors veiksmų, mes irgi jų imamės. Nebūtų nieko panašaus į situaciją, kai laukiama, kol rusai sukaups tam tikras pajėgas aplink mūsų sienas ir jos pajudės link mūsų, o tada jau bandytume kažką staigiai permesti į Lietuvą“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė D.Šakalienė.

[[ge:lrytas:lrytas:30777992]]

Tad artimiausiais mėnesiais SECEUR turėtų gauti pilną mandatą, kuris leistų dar karui neprasidėjus ir net neaktyvavus penktojo NATO straipsnio, jau judinti pakankamai didelius NATO pajėgumus.

O jeigu vis dėlto tai būtų hibridinė, netikėta ataka, kurios NATO žvalgyba nenumatytų, tuomet, kaip pabrėžė Seimo narė, galbūt ir penktojo NATO straipsnio aktyvavimas nebūtų reikalingas proporcingo atsako sudavimui.

„Jeigu yra pajėgų telkimas, invazijos į teritoriją grėsmė su okupacijos rizika, tai, aišku, kad iš karto yra telkiamos pajėgos jas atspindint. Bet jeigu kalbama apie kokį nors teroristinį išpuolį, tai jam ir nereikia dviejų divizijų. Skirtingo masto veiksmams – skirtingo pobūdžio atsakymas“, – pabrėžė D.Šakalienė.

Lemtingas sprendimas: aiškiai parodė, kaip realybėje atrodytų NATO 5-ojo straipsnio aktyvavimas