Nieko baisaus neatsitiko stadioną valdant ir „Starto“ darbuotojams –
2022-ųjų rudenį įvyko įspūdinga atidarymo šventė, kelerias rungtynes
sužaidė nacionalinė Lietuvos vyrų futbolo rinktinė, o sunkiausią
egzaminą kauniečiams teko laikyti praėjusių metų vasarą, kai
E.Dragūno-Selo koncertą stebėjo apie 30 tūkst. gerbėjų.
Pastarieji stadiono konstrukcijų nenusiaubė, vejos neišarė, o ir pats
Selas šįkart elgėsi pavyzdingai.
Nepaisant šių aplinkybių, valdyti tokį stadioną, tinkamai jį prižiūrėti
ir dar uždirbti pelno nėra lengviausia užduotis, todėl būtina
profesionaliai šia veikla užsiimančių specialistų komanda.
Lietuva – ne Italija ar Vokietija, kur žiūrėti žemiausių futbolo lygų
rungtynių susirenka tūkstančiai aistruolių, todėl belieka mikliai
prekiauti bilietais. Naujumo efektas jau pasibaigė, dauguma sporto
mėgėjų spėjo apžiūrėti geriausią šalies stadioną, todėl išlaikyti
žiūrovų srautą galima tik tuomet, kai futbolininkai pradės skinti
reikšmingas pergales. Jų kol kas nematyti.
Dideli koncertai gerokai papildo sąskaitą, tačiau jie vyksta retai.
Šiais metais kol kas žinoma tik apie du britų žvaigždės E.Sheerano
pasirodymus rugpjūčio mėnesį.
Net jeigu pavyksta suvilioti kokią nors garsenybę atvykti į Lietuvą, tai
dar negarantuoja sėkmės. Mažiausiai 5 tūkst. muzikos mėgėjų buvo
įsigiję bilietus į kitą savaitę „Žalgirio“ arenoje pasirodymą planavusią
amerikiečių atlikėją LP.
Sunku spėlioti, kas dėjosi amerikietės galvoje, tačiau likus savaitei
iki koncerto ji sumanė pasiguosti socialiniuose tinkluose pasiilgusi
draugų iš Rusijos ir net pasipuošė jų atsiųstu džemperiu.
Kilus milžiniškai pasipiktinimo bangai tiek „Žalgirio“ arenos
valdytojai, tiek koncerto organizatoriai sutarė LP pasirodymą Kaune
atšaukti.
Toks sprendimas priimtas nepaisant aplinkybės, kad honoraras viešniai
jau sumokėtas, todėl didelių nuostolių turbūt nepavyks išvengti. Jeigu
amerikietė bent akimirką sutriko ir suvokė smarkiai prašovusi liedama
ašaras dėl draugų Rusijoje, galėtų grąžinti bent dalį honoraro.
Aišku, pinigais negalima įvertinti moralinių nuostatų, kurių laikymasis
visada atsiperka.
Šis atvejis puikiai parodo, kad arenos valdytojams nepakanka vien
pasiūlyti palankias sąlygas pasirodymams vienoje patraukliausių šalyje
erdvių. Būtina stebėti aplinką, turėti tiek politologijos, tiek teisės
žinių ir dar sugebėti laviruoti nemaloniose situacijose.
Vieną kartą galima užsimerkti dėl patirtų nuostolių, tačiau niekas nėra
garantuotas, kad panaši situacija negali pasikartoti, o už
įsipareigojimų nevykdymą gali grėsti labai rimtos sankcijos.
Krepšinio aistruoliai puikiai prisimena atvejį, kai Belgrado „Crvena
zvezda“ (Serbija) krepšininkai prieš Eurolygos dvikovą su Kauno
„Žalgiriu“ atsisakė pasmerkti Rusijos sukeltą karą Ukrainoje.
Gerai, kad „Žalgirio“ aistruoliai negarsėja agresyviu elgesiu ir nepuolė
į aikštę paprotinti nesusipratusių varžovų, neapmėtė jų monetomis ir
žiebtuvėliais, – sankcijos Kauno klubui galėjo būti labai skaudžios.
Todėl paaiškėjus, kad atnaujintame stadione šeimininkaus „Žalgirio“
arenos valdytojai, lengviau turbūt atsikvėpė ir miesto valdžia –
patikimesnį ir visiškai prognozuojamą valdytoją šalies viduje šiuo metu
sunku rasti.
Būgštavimai, esą svarbiausi miesto sporto objektai atsidūrė vienose
rankose, turbūt neturėtų kelti daug nerimo. Svarbiau, kokiomis
sąlygomis sudaromos koncesijos sutartys ir kas vyksta tuose objektuose,
kuriems atnaujinti miesto valdžia išleido dešimtis milijonų eurų.
Jeigu Dariaus ir Girėno stadione pavyks pakartoti bent dalį „Žalgirio“
arenos sėkmės, sandoris tikrai bus pavykęs.
O „Žalgirio“ areną valdančios bendrovės direktorė R.Krušinskienė viešai
pareiškė, kad neatsisakytų galimybės imtis to paties darbo
nacionaliniame stadione Vilniuje. Didžiausias trukdys, kad šio stadiono
nepavyksta pastatyti jau beveik keturis dešimtmečius ir visiškai
neaišku, ar tai išvis kada nors įvyks.
