Kaip pranešė Vyriausybė, susitikime aptartas regioninis saugumas, Rusijos keliamos hibridinės grėsmės, paramos Ukrainai klausimas bei dvišaliai Lietuvos ir Rumunijos santykiai.
„Mūsų bendrų Europos namų ir vertybių gynyboje turime būti ryžtingi ir nepasiduodantys Rusijos bauginimams. Ukrainos pergalė yra tai, ko kartu turime siekti“, – susitikimo metu teigė I. Šimonytė, pažymėdama, kad įvairiais formatais turėtų būti stiprinamas glaudus Lietuvos ir Rumunijos bei kitų regiono valstybių bendradarbiavimas.
Susitikime aptartas ir šalių bendradarbiavimas Trijų Jūrų iniciatyvoje bei transporto infrastruktūros ir atsinaujinančios energetikos vystymo srityse, ekonominių santykių stiprinime.
Taip pat kalbėta apie infrastruktūros projektų bei atsinaujinančios energetikos vystymą, Ukrainos grūdų eksportą. Premjerė pabrėžė, kad Rumunijos parama, ypač ukrainietiškų grūdų tranzito srityje, Ukrainai buvo ir tebėra itin svarbi.
Aptartas ir paramos Ukrainos, Moldovos bei Vakarų Balkanų šalių eurointegracijai, grįstai kandidačių pažanga įgyvendinant reformas, klausimas, antradienį pranešė Vyriausybė.
ELTA primena, kad šių metų kovą Rumunija ir Bulgarija bus iš dalies integruotos į laisvo judėjimo Šengeno erdvę.
2022 metų pabaigoje Rumunija ir Bulgarija, prie Europos Sąjungos (ES) prisijungusios 2007 metais, nebuvo priimtos į Šengeno zoną, kurioje gali laisvai keliauti daugiau kaip 400 mln. žmonių. Jų prašymus vetavo Austrija, daugelį metų sakanti, kad dėl prastai apsaugotų išorinių Šengeno sienų turi priimti neproporcingai daug dokumentų neturinčių imigrantų.
Praėjusių metų pabaigoje Europos Komisija palankiai įvertino susitarimą dėl dviejų šalių dalinės integracijos į Šengeno erdvę, pasiektą po 12 metų trukusių derybų.
Šengeno erdvė buvo sukurta 1985 metais ir apima 23 iš 27 ES valstybių narių ir jų asocijuotas kaimynes Šveicariją, Norvegiją, Islandiją ir Lichtenšteiną.
