Pernai kariuomenė fiksavo per 3,5 tūkst. prieš Lietuvą nukreiptų informacinių atvejų: vienas iš tikslų – silpninti valią gintis

Praėjusiais metais Lietuvos kariuomenė (LK) fiksavo daugiau nei 3,5 tūkst. priešiškų valstybių inicijuotų ir prieš Lietuvą nukreiptų informacinių atvejų, rodo naujausia informacinių grėsmių ataskaita. Kaip pažymi LK Strateginės komunikacijos departamento (SKD) direktorius Giedrius Valintėlis, daugiausia propagandos buvo skleidžiama apie NATO, neva potencialų Vakarų ir Rusijos karą, Rusijos karą Ukrainoje, taip pat Lietuvos-Rusijos bei Lietuvos-Baltarusijos santykius.

Pernai kariuomenė fiksavo per 3,5 tūkst. prieš Lietuvą nukreiptų informacinių atvejų: vienas iš tikslų – silpninti valią gintis.<br>KAM nuotr.
Pernai kariuomenė fiksavo per 3,5 tūkst. prieš Lietuvą nukreiptų informacinių atvejų: vienas iš tikslų – silpninti valią gintis.<br>KAM nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Mar 5, 2024, 2:44 PM

„Pastebime, kad Kremlių ypatingai neramina Lietuvoje vykstančios NATO pratybos, su saugumu susiję įvairūs renginiai, taip pat pernai ir NATO viršūnių susitikimas Vilniuje pritraukė didelį dėmesį. Jo metu buvo jaučiamas didelis informacinis spaudimas“, – žurnalistams trečiadienį teigė G. Valintėlis.

Rusijos viešąją erdvę stebinti LK Strateginės komunikacijos departamento analitikė Dominyka Daškevičiūtė pažymi, kad pernai Lietuvoje visus metus fiksuotas vidutinis arba aukštas dezinformacijos lygis. Pasak jos, populiariausi pernai Kremliaus transliuoti naratyvai buvo nukreipti į Lietuvos kariuomenę ir jos vykdomus įsigijimus.

„Pagrindiniai naratyvai – ką Lietuva pirks, kaip ji modernizuos savo infrastruktūrą, ko jai neužteks, taip pat, kad karo atveju neva LK nesugebės apginti Lietuvos, o NATO Lietuvai nepadės“, – žurnalistams sakė D. Daškevičiūtė.

„Kiti naratyvai buvo nutaikyti į mūsų partnerius čia, Lietuvoje – į šiais metais atvykstančią Vokietijos brigadą. Vienas populiariausių naratyvų yra tas, kad ta brigada Lietuvoje kels grėsmę Rusijai. Taip pat naratyvas, kad Lietuva bus okupuota Vokietijos karių“, – sakė analitikė.

Ji pabrėžė, kad apskritai su Lietuva susijusi dezinformacija Rusijos viešojoje erdvėje yra trimatė – nukreipta tiek į vidinę, tiek į Lietuvos, tiek į Vakarų auditorijas.

„Rusijos komunikaciją vadiname trikrypte – tai komunikacija į jų vidinę auditoriją, į Lietuvos auditoriją ir tolyn į Vakarus. Vakarams Rusija siekia įteigti, kad Lietuvos neverta ginti, kad Lietuva nėra viena iš vakarų šalių, turinčių demokratines vertybes. (...) Savo auditorijai jie siekia įteigti, kad Lietuva ir jos politika yra priešiška Rusijai, kad LK nėra pakankamai gera ar kad ten veikia revanšistinės nuotaikos. O Lietuvos auditorijai Rusija bando įteigti, kad Lietuvos neverta ginti, kad visuomenė nesigintų ir taip yra tiesiogiai siekiama paveikti mūsų piliečių valią gintis“, – sakė D. Daškevičiūtė.

Nurodoma, kad tiek Rusija, tiek Baltarusija, siekdama skleisti propagandines žinutes, daugiausia naudojasi televizija, naujienų portalais bei skaitomiausiu Rusijos informacinėje erdvėje „Telegram“ kanalu, taip pat dalis dezinformacijos Lietuvą pasiekia ir retransliuojant priešiškų valstybių vadovų pasisakymus šalies viešojoje erdvėje.

Šiemet, prognozuoja D. Daškevičiūtė, priešiškų valstybių dėmesio neabejotinai sulauks ir Lietuvoje vyksiantys rinkimai.

„Kad rinkimai atkreips dėmesį – faktas. Mes jau dabar stebime apie tai žinutes. Stebime žinutes ir apie tai, kad Lietuva kaltinama sabotuojanti rinkimus Rusijoje ir kad Rusija gali vykdyti veidrodinį efektą, nes neva mes kišomės į jų rinkimus. Rinkimų metai, bet kokiu atveju, bus daugiau skirti komunikuoti apie kandidatus, kurie palankūs Kremliui, arba kurie daugiau šneka jų naratyvais ir ieškoti daugiau kompromituojančios informacijos apie kandidatus, kurie yra nepalankūs režimui“, – pažymėjo analitikė.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.