„Aš dabar tikrai nesiimsiu vertinti, kas ką galėjo išsiaiškinti. Aš sakau, kad su mūsų artimiausiais partneriais bendradarbiavimas vyko ir vyks. Ir tie partneriai nuo mūsų niekur nedings. Lenkija savo vietos niekaip nepakeis, taip kaip ir mes būsime šalia Lenkijos. Taip kad bendravimas, bendrystė, bendri veiksmai, sąveika tiesiog neišvengiami“, – Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Anušauskas.
Ministras teigia su Lenkijos gynybos ministru susitikęs jau du kartus. Jis tikina jokių neraminančių signalų šių susitikimų metu neišgirdęs.
„Iš susitikimo su naujuoju Lenkijos gynybos ministru galiu pasakyti, kad jis garantavo, kad jokių pokyčių šiuo atveju dėl mūsų karinio bendradarbiavimo – kalbu ir apie sienos kirtimus, ir kitus dalykus – nėra, kurie trukdytų vykdyti bendrus veiksmus, organizuoti sąveiką“, – sakė jis.
Pasak A. Anušausko su Lenkijos ministru yra suplanuoti dar trys susitikimai. Pasak jo, vienas iš šių susitikimų galėtų būti tas, kurį omenyje turi premjerė Ingrida Šimonytė, kalbėdama apie Lietuvos ir Lenkijos karinį bendradarbiavimą.
„Susitikimas, jeigu sutarsime, bus. Nes aš, kaip minėjau, aš artimiausiu metu su Lenkijos gynybos ministru esu numatęs tris kartus susitikti. Vienas iš jų galės būti ir toks“, – sakė ministras.
Vasario pabaigoje Lietuvoje viešėjusiam Jungtinių Valstijų (JAV) atsargos generolui Benui Hodgesui pareiškus, jog karo atveju Lenkijos kariuomenė neateitų į pagalbą Lietuvai, premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad Lenkijos įstatymai tokios pareigos išties nenumato.
„Turiu žinojimą apie teisinius tam tikrus apribojimus, kurie Lenkijos Respublikoje išties egzistuoja. Tai čia ne politinis sprendimas visų lygių, ar kažkas. Yra labai aiškūs, teisiniai apribojimai ir, mano supratimu, tai yra problema, apie kurią reikia visais lygiais diskutuoti“, – portalui tv3.lt sakė Vyriausybės vadovė.
Premjerės pasakymai įžiebė diskusijas viešojoje erdvėje – Vyriausybė sulaukė kritikos dėl to, kad dar nėra išsprendusi šių teisinių formalumų. Kiti atkreipė dėmesį į NATO kolektyvinės gynybos principus ir regioninės gynybos planus teigdami, esą I. Šimonytės pasisakymai neatitinka realybės.
Tiesa, sekmadienį Vyriausybės vadovė tvirtino, kad buvo ne taip suprasta. Pasak I. Šimonytės, ji niekada nesakė ir net negalėtų pasakyti, kad kaimyninė Lenkija Lietuvos užpuolimo atveju į pagalbą neateis.
Tai, jog nėra jokių teisinių apribojimų karo atveju lenkams siųsti karius į Lietuvą, patikino ir prezidentas Gitanas Nausėda.
„Tikrai apribojimų nėra. Kalbėdamasis neformaliai su Lenkijos prezidentu gavau tą patikinimą, kad tokių apribojimų nėra“, – šią savaitę Lenkijoje, po dvišalių kariuomenių pratybų, žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Gaila, kad taip atsitiko ir lygioje vietoje sukėlėme nesusipratimą“, – pridūrė šalies vadovas.
Tai, jog Vilniaus ir Varšuvos karinis solidarumas nėra kvestionuojamas, patvirtino ir pirmadienį Lietuvoje viešėjęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.