K. Budrys: Lietuva turi gamybos pajėgumus aprūpinti savo karinės paskirties dronų poreikį

Prezidento vyriausias patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad Lietuvos dronų gamybos pramonės pajėgumai yra pakankami, jog būtų aprūpinti šalies gynybiniai pajėgumai. Visgi, jis prideda, kad sutrumpinti ir sulietuvinti šioms gamybos ir tiekimo grandinėms reikalingas teisinis pagrindas.

Kęstutis Budrys<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kęstutis Budrys<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kęstutis Budrys<br>V.Skaraičio nuotr.
Kęstutis Budrys<br>V.Skaraičio nuotr.
Kęstutis Budrys<br>T.Bauro nuotr.
Kęstutis Budrys<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Mar 14, 2024, 2:56 PM, atnaujinta Mar 14, 2024, 5:47 PM

„Šiandienos diskusija parodė, kad mūsų pramonės pajėgumai atlieptų ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių poreikius. Galima sutrumpinti tas tiekimo grandines ir jas sulietuvinti. Reikia sinchronizuoti šias galimybes tiek su įstatyminiu reguliavimu, tiek su kariuomenės poreikiais. Prezidentas išreiškė lūkestį, kad kuo greičiau turėsime Seimą pasiekusius projektus ir juos lydinčiuosius, kurie leistų įsigijimus daryti kuo daugiau Lietuvoje“, – ketvirtadienį po prezidento Gitano Nausėdos susitikimo su valstybės institucijų ir verslo atstovais teigė K. Budrys.

Prezidento patarėjas taip pat paminėjo, kad svarbus aptartas elementas dronų gamyboje – tiekimo grandinės sutrumpinimas iki to, kad jie būtų gaminami Lietuvoje ir užtikrintų būtinuosius poreikius.

„Nacionalinio saugumo interesas šiek tiek keičiasi. Mes kalbame apie tai, kad vykstant karui ir esant tam tikriems tiekimo apribojimams, visa gamyba būtų koncentruota Lietuvoje. Kad galėtume užtikrinti savo būtinuosius poreikius“, – teigė prezidento patarėjas.

Susitikime dalyvavęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė, kad Lietuva galėtų patenkinti Ukrainos dronų poreikį naudodamasi kiniškais komponentais. Visgi, jis pabrėžia, kad nors artimu metu bus sukurta teisinė bazė, leisianti Lietuvos gamintojams gaminti ir perduoti tokius dronus, tikslas išlieka sumažinti priklausomybę nuo kiniškų detalių.

„Taip pat, be abejonės norėčiau atkreipti dėmesį, kad jau yra galimybės, pagal Ukrainos poreikį gaminti kovinius dronus, tarp kurių komponentų yra kiniškų detalių. Žinau, kad neužilgo Seime bus pristatytas projektas, kurį reikėtų patikslinti, kad neatsitiktų taip, kad tas projektas veiktų neribotą veiklą ir apribotų investavimą į grynai Lietuvišką produkciją“, – aiškino A. Anušauskas.

„Projekte numatyta trečiosioms šalims, bet aišku galvoje turime Ukrainą. Aišku, tikslas yra turėti kuo trumpesnę grandinę ir apsieiti be Kinijos indėlio. Todėl gamintojai, kurie yra pas mus, turėtų projektuoti savo gamybą sumažindami priklausomybę nuo kiniškų detalių“, – paminėjo jis.

Ministras taip pat pažymėjo, kad šiuo metu dronai įsigyjami dviem būdais – perkant juos už amerikiečių lėšas iš JAV gamintojų arba už Lietuvos biudžeto lėšas iš vietos gamintojų. Jis priminė, kad kariuomenė šiuo metu skiria 30 mln. eurų dronų pirkimui ir gamybos vystymui Lietuvoje.

Taip pat A. Anušauskas teigė, kad šiuo metu yra bandomas ir netolimoje ateityje bus pradėtas masiškai gaminti visiškai lietuviško dizaino ir gamybos dronas.

„Norėčiau paminėti, kad dviejų įmonių pastangomis vyksta „skraidančio šaudmens“ kūrimas. Jau šį mėnesį yra vieno projekto bandymai su kovine galvute. Ir tikimės, kad sėkmingai išvysčius šį prototipą, bus galima pradėti konvejerinę gamybą. Nes esmė yra, kad būtų lietuviškas produktas, trumpa logistinė grandinė, detalės lietuviškos, išimtinai pramonės produktas“, – sakė A. Anušauskas.

Lietuvos gynybos įmonės steigs konsorciumą

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas taip pat pritaria iniciatyvai, leisiančiai naudotis kiniškais komponentais. Anot jo, toks teisės pakeitimas leis institucijoms lengviau įsigyti produkciją iš Lietuvos gamintojų ir siųsti ją kariaujančiai Ukrainai.

„Kalbos vyksta jau ilgai. Ir jeigu mes būtume anksčiau perėję prie realių darbų, Ukrainoje skraidytų daug mūsų dronų ir būtų naudojama mūsų produkcija. Aišku, tikslas yra ne vien siųsti produktus į Ukrainą, bet ir, kad jais naudotųsi Lietuvos kariuomenė“, – teigė V. Sabaliauskas.

Visgi jis pabrėžė, kad Lietuvos gamintojų interesas yra ir tai, jog iš jų įrangą naudotų ir Lietuvos kariuomenė.  

Taip pat asociacijos direktorius tikino, kad išimtis kiniškiems komponentams neturėtų pabloginti Lietuvos komponentų gamintojų situacijos. Anot jo, net jeigu būtų sudaromos nepalankios sąlygos, įstatymuose numatyta galimybė primokėti už įrangą pagamintą iš lietuviškų detalių, taip skatinant jų naudojimą.

„Šiuo metu teikiama pataisa dėl galimybės įsigyti kariuomenei įrangos su kiniškais komponentais. Buvo keliamas klausimas ar tai nepablogins Lietuvos komponentų situacijos. Bet Viešųjų pirkimų įstatymas numato galimybę taikyti bonusų sistemą. Jei matytume, kad sudarome nepalankias sąlygas Lietuvos komponentų gamintojui, būtų galima taikyti 20 proc. priedą dronui su lietuviškomis detalėmis“, – aiškino jis.

Tuo metu Nacionalinės gynybos pramonės asociacijos valdybos narys Jonas Klimantas po susitikimo su prezidentu ir institucijų atstovais pranešė, kad yra steigiamas konsorciumas, kuris apjungs kelis dronų ir jų komponentų gamintojus.

„Mūsų asociacija nuėjo tuo keliu, kad mes jungiamės į vieną tokią įmonę. Tokiu būdu sugebėsime padidinti pajėgumus, nes išskaidysime įvairius darbus per kelias įmones, bet tuo pat metu sudarome įmonėms galimybę vykdyti savo įprastinę veiklą. Pati esminė dronų gamybos funkcija bus atiduota bendrai konsorciumo įmonei“, – aiškino J. Klimantas.

„Šiuo metu užregistruotas pavadinimas ir vieta. Liko tik kelios dienos, kol ši įmonė pradės veikti“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) sausio pradžioje aptarė bepiločių orlaivių sistemų vystymą Lietuvoje. Pasak susitikime dalyvavusio krašto apsaugos viceministro Žilvino Tomkaus, tam kasmet planuojama skirti 30 mln. eurų.

NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad jau dabar egzistuoja potencialas smarkiai plėsti kovinių FPV (angl. first-person view – pirmojo asmens vaizdo) dronų gamybą Lietuvoje. Taip pat, anot jo, planuojama, kad kitame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje bus apsvarstoma dronų gamybos plėtra ir integracija į kariuomenę ne tik žvalgybinėje rolėje.

Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad Lietuva šių metų pabaigoje ar ateinančiųjų pradžioje galėtų pradėti masinę lietuviško dizaino ir komplektacijos kovinių dronų gamybą. Ministras pabrėžia, kad visi šių dronų komponentai būtų surinkti ir pagaminti Lietuvoje.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.