„Mes, socialdemokratai, tikrai negalim pritarti pridėtinės vertės mokesčiui, todėl, kad mūsų žmonės (...) Tie žmonės, kurie gyvena nuo pensijos iki pensijos ir nuo atlyginimo iki atlyginimo, tik varškę gali valgyti (...) Toks tegul būna retorinis klausimas, man susidarė įspūdis, kad mes jiems tik varškę pasiūlėm valgyti“, – penktadienį „Žinių radijui“ kalbėjo Vilija Blinkevičiūtė.
„Lietuvos banko vadovo pasiūlymai, kurie yra, turėjo būti išspręsti dabartinės valdančiosios daugumos (...) Deja, mokesčių reforma nepajudėjo iš mirties taško, patyrė visišką fiasko (...) Tiesiog pralaimėjo šitą mūšį, reikia pripažinti, kadangi, matyt, neatsakingai dirbo darbą“, – pridūrė ji.
Jos teigimu, valdančiųjų delsimas pateikti siūlymus gynybos finansavimui rodo lyderystės stoką, o sprendimai turėjo būti priimti prieš patvirtinant šių metų valstybės biudžetą.
Pasak V. Blinkevičiūtės, socialdemokratai jau pateikė savo siūlymus gynybai finansuoti, tarp jų buvo ir bankų solidarumo mokestis.
„Mūsų siūlymai dėl gynybos obligacijų ar skolinimosi lakštų, ką mes jau sakėm, iš mūsų žmonių pasiskolinti (...) Tikrai atsiras žmonių, kurie laisva valia tas obligacijas pirks“, – kalbėjo V. Blinkevičiūtė.
„Pasižiūrėkime į juridinių asmenų pelno mokestį, tų, kurie gauna didelius pelnus (...) Kodėl mes bijome pajudinti šitą mokestį, natūralu yra, kad verslas tikrai yra atsakingas ir verslas tikrai supras. Ir mes nekalbam apie tuos smulkius verslininkus, vidutinius, kur tikrai maži pelnai, mes kalbam apie didžiausius pelnus gaunančius“, – aiškino ji.
„Dar reikėtų išnaudoti visas galimybes dirbant su Europos Komisija dėl galimybės turėti atitinkamus europinius fondus. Nes mes suprantame, kokia yra situacija, kokios egzistencinės grėsmės, kad mes esame pafrontės valstybė (...) Reikia šitą darbą atlikti, kad siekiant turėti papildomus fondus gynybos pramonei vystyti“, – teigė V. Blinkevičiūtė.
ELTA primena, kad premjerė Ingrida Šimonytė sausio pabaigoje buvo sukvietusi politinių partijų, verslo ir profesinių sąjungų atstovus aptarti Lietuvos gynybos finansavimo perspektyvas. Kitas toks susitikimas planuojamas kovo 18 dieną.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas anksčiau yra sakęs, kad, siekiant įgyvendinti užsibrėžtus gynybos siekius, kitų metų biudžete krašto apsaugai turėtų būti skiriama 400 mln. eurų daugiau lėšų.
I. Šimonytė tvirtina, kad iki 2030-ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.
