Ukrainoje viešinti A. Armonaitė: karas rodo, kad jeigu būsi nelankstus, tu pralaimėsi

Rusijos karinė intervencija bei karo eiga rodo, kad jeigu kariuomenės, įmonės nebus lanksčios ir neprisitaikys prie greitų technologinių pokyčių, bus patirtas pralaimėjimas, teigia Ukrainoje šiuo metu esanti ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

A. Armonaitė<br>Ž. Gedvilos (ELTA) nuotr.
A. Armonaitė<br>Ž. Gedvilos (ELTA) nuotr.
A. Armonaitė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
A. Armonaitė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
A. Armonaitė<br>Seimo kanceliarijos nuotr. ( Džoja Gunda Barysaitė) nutor.
A. Armonaitė<br>Seimo kanceliarijos nuotr. ( Džoja Gunda Barysaitė) nutor.
A. Armonaitė<br>V.Skaraičio nuotr.
A. Armonaitė<br>V.Skaraičio nuotr.
A. Armonaitė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
A. Armonaitė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Ignas Dobrovolskas

2024-03-15 12:20

„Kariuomenės yra tokios struktūros, kurios yra pripratusios dirbti pagal vertikalę ir tai yra normalu, jų toks DNR. Ką šitas karas rodo, kad viskas labai greitai keičiasi, jeigu būsi nelankstus, tu pralaimėsi. (...) Įmonės, kuriose dirba šioje srityje, lygiai taip pat turi būti labai lanksčios, nes kitaip tas verslas nevyks“, – Eltai sakė ji.

Interviu A. Armonaitė taip pat papasakojo apie projektus, susijusius su Ukrainos atstatymu bei dronų gamybą nuo Rusijos karinės agresijos besiginančioje šalyje.

– Kokie pagrindiniai vizito Ukrainoje tikslai?

– Pagrindiniai tikslai yra aptarti Ukrainos atstatymo projektus, kurie vyksta. Lietuva jau yra atstačiusi tris nemažus objektus, dvi mokyklas ir darželį, pastačiusi mobilią gyvenvietę. Domimės, kaip toliau Ukrainos sprendimų priėmėjai mato šalies atstatymo viziją.

Taip pat labai svarbu tiesiogiai turėti kontaktus su Ukrainos dronų gamintojais. Čia yra testuojamos, ginantis, pačios naujausios dronų technologijos. Tikriausiai ukrainiečiai yra tie, kurie geriausiai pasaulyje žino, kas dabar veikia ir kas neveikia.

Šnekant apie atstatymo projektus, trys objektai jau Lietuvos sąskaita atstatyti, kokios tolimesnės galimybės? Ar būtent tokių infrastruktūros objektų atstatymas kaip ir iki šiol, mokyklų ir pan., ar galėtų būti kitos paskirties objektai? Kokie artimiausi planai?

– Lietuva pradėjo specializuotis švietimo objektų atstatyme, tačiau apskritai Ukrainai aktualūs yra patys įvairiausi atstatymo projektai, nuo humanitarinės ir socialinės infrastruktūros, tokios kaip minėtos mokyklos ir pvz. ligoninės.

Lygiai taip pat kritinė infrastruktūra tokia kaip tiltai, energetikos infrastruktūra, keliai, galbūt geležinkeliai, kas susiję su logistika ir pan. Vis tik šalis turi dirbti, ekonomika turi važiuoti, prekiauti su Europa ir t. t. Apie tai kalbėjome.

Dedama labai daug pastangų į maksimalų skaidrumą atstatymo projektuose, yra sukurtos gana įspūdinga skaitmeninė platforma, kur matomas visas progresas, nuo objektų, kuriuos reikia atstatyti, jų biudžetų, iki galimybių donorams susipažinti su eiga. Ta platforma jau įsivažiuoja, tai gana unikalus projektas.

Turint omenyje tai, kad Ukraina yra milžiniška, tai turės labai didelę reikšmę pačiam atstatymui. Atstatymas aišku yra ne tik sienos ir asfaltas ar geležis, tai taip pat yra ir reformos. Atstatymo projektuose ir Lietuva, ir Ukraina, ir Europos partneriai nori, kad Ukraina atsistatytų geriau negu buvo.

Yra principas „build back better“ (angl. atstatyti geriau), tai apie tai irgi kalbėjome.

Kiek Lietuva galėtų skirti lėšų tam per metus? Kalbame apie dešimtis, šimtus milijonų eurų?

– Šiuo metu atstatyti objektai mums kainavo apie 16 mln. eurų Lietuvos biudžeto pinigų. Tačiau taip pat mūsų agentūros, konkrečiai CPVA (Centrinė projektų valdymo agentūra – ELTA) administruoja projektus susijusius ir su ES šaltiniais. Čia jau galime kalbėti apie kur kas didesnes sumas.

Dar daugiau pasakysiu, mūsų objektai buvo atstatyti gana greitai, tas tempas yra nemažas, kai kurie mūsų tarptautiniai partneriai, ambasados ir kolegos klausė, kaip mums tai pavyko. Klausė patarimų ir žinių, tai dalinamės gerąja patirtimi.

Ar yra kažkokių didelių biurokratinių kliūčių šioje, atstatymo srityje Ukrainoje?

– Tikrai yra ir biurokratijos nemažai tiek Ukrainoje, tiek Lietuvoje, tiek apskritai administruojant įvairius finansus. Vis tik tai nėra tokie pinigai, kuriuos tiesiog paduodi ir kažkas pasiima, turi būti maksimalus skaidrumas, tiek Lietuvos mokesčių mokėtojams turi būti aišku kas, už kiek ir kada finansuojama, tiek Ukrainos žmonėms.

Lygiai taip pat kalbant apie europinius fondus. To yra, bet turint omenyje, kad vyksta karas, o reikia galvoti apie atstatymą ne tik įvykus paliauboms, bet ir dabar, nes čia gyvena žmonės, juda ir darbus, veiksmai vyksta, vaikai mokosi. Kita vertus jie gali eiti į kitas mokyklas, kurios turi slėptuves, jeigu mokykla neturi slėptuvės, ji veikti negali.

Gyvenimas nesustoja ir dėl to svarbu projektus vystyti ir tai daryti sparčiai.

– Kalbant apie biurokratiją, manau, dabar galima prie dronų pereiti. Buvo 4 siūlymai dėl atlaisvinimo Lietuvos gynybos pramonėje. O kaip Ukrainoje situacija, kalbant apie šį komponentą?

– Sakyčiau, kad Ukrainoje vyksta visko daug daugiau, nes realijos yra kitos. Ukraina kaunasi, dronų įmonių yra šimtai, dalis jų yra didesnės, dalis mažesnės, dalis ieško, kaip pakelti gamybą, plėsti gamybą, ne tik Ukrainos teritorijoje, bet ir NATO šalyse.

Ieško klientų, kad galėtų parduoti ne tik Ukrainos kariuomenei, bet ir NATO šalių kariuomenei. Pačios technologijos keičiasi, gal net nepagražinsiu sakydama, kad mėnesiais. Tobulėja ir ryšio blokavimo sistemos, kada dronas tampa nebeveiksmingas, tobulėja patys dronai, tai ką jie neša, tos technologijos.

Tada gali matyti mūšio lauke, ar vienas, kitas dalykas dar yra veiksmingas ar ne, tada iš karto gali tą keisti, lanksčiai žiūrėti. Tokios iš esmės yra aktualijos Ukrainos dronų sektoriuje, kuris auga dienomis.

– Jeigu Ukraina šneka ne tik apie vidinį dronų naudojimą, bet ir pardavimą NATO šalims, tai galėtų būti ir mums aktualu? Nes ir mes norime nemažą dronų kiekį ne tik gaminti, bet ir juos pirkti.

– Kalbant apie įmones, jos žinoma domisi ir ieško partnerių. Dalis įmonių kaip ir Lietuvoje dar yra nedidelės, gaminančios ne tokiomis didelėmis apimtimis, kiekiais, kokių reikia šiuo metu, bet tas sektorius labai sparčiai auga.

– Iš Lietuvos pusės bendradarbiaujant su Ukraina, jeigu įmonėms yra poreikis dėl dronų pirkimo, ar dar yra daug biurokratinių kliūčių iš mūsų pusės?

– Yra tam tikri reikalavimai kalbant ir apie detales iš Kinijos Lietuvoje. To naudoti negalime. Kita vertus ukrainiečiai irgi nėra naivūs, ir jeigu gali išvengti kai kurių kiniškų komponentų tą ir daro.

– Tai esminiai dalykai dronų srityje ir bendradarbiavimas su Ukraina dėl jų pirkimo, ir taip pat pasikeitimas naujausiomis žiniomis dėl technologinių pokyčių?

– Pasakysiu bendrai, kad labai svarbu yra lankstumas. Kariuomenės yra tokios struktūros, kurios yra pripratusios dirbti pagal vertikalę ir tai yra normalu, jų toks DNR. Ką šitas karas rodo, kad viskas labai greitai keičiasi, jeigu būsi nelankstus, tu pralaimėsi.

Jeigu nepriimsi naujų technologijų besikeičiant mėnesiams (...), apie metus net negalime kalbėti, viskas keičiasi mėnesiais, savaitėmis, tai turi būti lankstus. Tada įmonės, kurios dirba šioje srityje, lygiai taip pat turi būti labai lanksčios, nes kitaip tas verslas nevyks.

Dronai gi skirti ne kažkam kitam, bet apsiginti, gal kažkur šnipinėti, užpulti, rinkti informaciją ir t. t. Jų yra įvairių, bet kiekvieną dieną vis kažkas pasikeičia, patobulėja ir turi viską keisti. Lankstumas, manyčiau, yra pats esminis dalykas šiuo metu.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.