„Jeigu būtų mano asmeninė valia, sakyčiau taip, įmanoma, reikia. Jeigu nuo mano vieno balso priklausytų, tai rytoj ir turėtume tuos 4 proc. Bet visuomenė gali susitarti, kaip kviečia verslas, gali visa tauta pasirašyti rezoliuciją dėl 4 proc. Džiugu, kad verslas, ant kurio pečių gali kristi našta dėl 3 ar 4 proc. BVP yra linkęs prisidėti ir inicijuoja pokytį šia kryptimi“, – trečiadienį „Žinių radijui“ kalbėjo P. Saudargas.
„Bet Seime vis tiek reikės susitarti ir balsuoti, čia yra svarbiausia. Kol kas vyksta gana karšta diskusija dėl 3 proc., tai nežinau, ar mums šią pavasario sesiją pavyktų atverti diskusiją dėl dar didesnio finansavimo iki 4 proc.“ – aiškino jis.
P. Saudargas tikino, kad labiausiai tikėtinas gynybos finansavimo šaltinis, dėl ko galėtų sutarti politikai bei tam pritartų verslas – pelno mokesčio kėlimas. Tačiau, anot jo, pakelto vieno mokesčio gali neužtekti užsibrėžtiems tikslams.
„Grįžčiau prie to, ką yra pasiūliusi Vyriausybė, prie 4 šaltinių. Variantų tarp tų 4 modelių, jų įvairių kombinacijų, gali būti n+1, turime tiesiog susitarti dėl tvaraus finansavimo iki 3 proc., liečiant tam tikrus mokesčius, o perspektyvoje kai kuriais metais viršytume 3 proc., nes finansavimo kai kuriais etapais reikės ir daugiau“, – sakė konservatorius.
„Dėl 3 proc. mums reikės susitarti, kol kas matau labiausiai telkianti konsensusą dėl pelno mokesčio, nes ir pats verslas sutinka, kad jį galima kelti, (...) ir opozicijos galimas palaikymas, bet vieno šio mokesčio gali neužtekti. (...) Tikiu ir labai linkiu, kad mes susitartume“, – viltį išreiškė jis.
ELTA primena, kad kovą antrajame premjerės Ingridos Šimonytės inicijuotame susitikime dėl finansavimo gynybai pristatyti keturi variantai, kaip kitais metais būtų galima surinkti apie 400 mln. eurų, kurių reikia papildomam Lietuvos krašto apsaugos finansavimui.
Pagal pirmąjį, suma galėtų būti surinkta peržiūrėjus progresinius mokesčių tarifus, individualios veiklos apmokestinimą, panaikinus kai kurias lengvatas ir iki 16 proc. padidinus pelno mokestį. Pagal antrąjį, 420 mln. eurų būtų galima surinkti 1 proc. punktu padidinus tiek pridėtinės vertės, tiek pelno mokestį.
Trečiasis pasiūlymas, kuris generuotų apie 400 mln. eurų – pelno mokesčio tarifą padidinti 2 proc. punktais, panaikinti lengvatinį tarifą mažoms įmonėms, taip pat – šildymo ir verslo liudijimų lengvatas. Tuo metu ketvirtasis pasiūlymas dėl 400 mln. eurų susidėtų iš 2 proc. punktais didinamo pelno mokesčio ir dalies savivaldybėms tenkančio gyventojų pajamų mokesčio paskyrimo gynybai.
Savo ruožtu I. Šimonytės susitikime nedalyvavusios opozicinės frakcijos siūlo lėšų gynybai ieškoti įvedant bankų turto mokestį, išleidžiant gynybos obligacijas, mažinant šešėlį ekonomikoje.
Seimo opozicinės frakcijos pateikė savo siūlymus dėl papildomo finansavimo gynybai. Tarp jų – pasiūlymai įvesti bankų turto mokestį, gynybos obligacijos, pelno mokesčio didinimas, šešėlio mažinimas.
Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.
Siekdami suvienyti visuomenę ir paskatinti politikus kuo greičiau susitarti dėl 4 proc. BVP skyrimo gynybai, pilietiškai nusiteikę Lietuvos verslai ir organizacijos jungiasi į iniciatyvą „4 procentai“.
