„Siekdami sumažinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą tarp vaikų ir paauglių bei jo žalą, turime taikyti taiklias, mokslu pagrįstas ir ilgalaikį jaunų žmonių elgesio pokytį skatinančias priemones. Europos narkotikų ir narkotikų priklausomybės stebėsenos centro parengtoje Europos prevencijos mokymo programoje pabrėžiama, kad priemonės, skirtos gąsdinti, nėra veiksmingos.
Remiantis moksliniais tyrimais, gąsdinamosios žinutės, verčia žmones labiau gilintis į savo baimės pojūtį, o ne keisti elgesį, dėl kurio įspėjama. Tokios priemonės gali net padidinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, nes jauni žmonės sieks įrodyti sau ir bendraamžiams, kad, neva, nieko nebijo“, – teigia Laisvės frakcijos narė M. Danielė.
Anot politikės, kol kas geriausią atsakymą, kaip kovoti su narkotikais, pasauliui pateikia Islandija, jau 30 metų taikanti savąjį prevencijos modelį ir sumažinusi jaunimo alkoholio, tabako ir kitų narkotikų vartojimą nuo maždaug 40 proc. iki vos kelių.
Modelio centre – jaunimo užimtumas, laikas su šeima, bendruomenės įsitraukimas: „Kitaip tariant, prevencijoje dalyvauja visi. Deja, kartais tam galimybės būna ribotos. Dėl to Seime registruoju projektą dėl „mamadienių“ ir „tėvadienių“ pratęsimo iki vaikui sukanka 16 metų.“
Anot M. Danielės, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas gali būti vienkartinis ir eksperimentinis, tačiau pakartotiniai bandymai ar ilgalaikis susidomėjimas medžiagomis dažnai yra susijęs su prasta jaunų žmonių psichikos sveikata, saugaus emocinio ryšio šeimoje bei bendruomenėje trūkumu.
„Todėl jaunimui taikomos prevencinės priemonės turi būti tokios, kurios padeda jausti, kad vaiku yra rūpinamasi, jo emocijos yra svarbios, puoselėjama bendrystė, glaudesnis ryšys su šeimos nariais, mokykla, bendruomene. Baudžiamosios priemonės ir politika turi būti nukreipta į organizuotą nusikalstamumą, nelegalią didelio masto prekybą, kontrabandą“, – sako politikė.
Seimo narės M. Danielės pristatytame narkotikų prevencijos pakete numatoma ne tik pratęsti „mamadienius“, bet ir finansuoti socialines bei tėvystės-motinystės įgūdžių programas šeimoms, palaipsniui didinti neformalaus ugdymo krepšelį nuo 15–25 eurų sumos iki 40–60 eurų.
„Valstybė turi sudaryti galimybes jaunimui dalyvauti elgesio keitimo paslaugų programose, kaip alternatyvą šiuo metu taikomoms administracinėms nuobaudoms. Tuo tarpu savivaldybės turi ieškoti papildomų galimybių finansuoti vaikų užimtumą, organizuoti laisvalaikio renginius šeimoms. Nuosekliai finansuoti visos dienos mokyklą 1–8 kl. visose ugdymo įstaigose. Pedagogai turi būti apmokomi, kaip dirbti su specialiųjų ugdymo poreikių turinčiais vaikais ir paaugliais“, – nurodo M. Danielė.
Pasak parlamentarės, įsitraukti į prevenciją turi ne tik valstybė, savivaldybė, bet ir mokykla, šeima bei vaiką supanti bendruomenė: „Tėvams būtina rūpintis paauglio emocijomis, išgyvenimais, psichikos sveikata. Bendruomenei, mokyklai – nelikti abejingais, organizuoti bendras veiklas, įtraukti į vaiko mokyklinį gyvenimą ir tėvus.“
