„Nevertinu (Ispanijos iniciatyvos – ELTA) labai įkvepiančiai – tuo labiau, kad dabartinė Ispanijos vyriausybė nėra iš tų įkvepiančių pavyzdžių ir mums artimesniame konflikte. Ji perka didžiausius kiekius rusiškų dujų ir yra viena iš mažiausiai remiančių Ukrainą kare. O mes, paprastai, Europos Sąjungoje laikomės to sveiko vidurkio“, – pirmadienį LRT radijui ispanų svarstymus komentavo Ž. Pavilionis.
„Tiek Vokietija, tiek Jungtinė Karalystė, tiek Italija, net ir Prancūzija (...) nepripažįsta Palestinos, o iš G20 valstybių iš esmės visos mūsų pagrindinės strateginės NATO sąjungininkės nepripažįsta Palestinos“, – aiškino jis.
URK pirmininkas pastebėjo, jog svarstyti, ar pripažinti Palestiną kaip atskirą ir nepriklausomą valstybę, būtų galima tik tada, kai derybų keliu bus rastas sprendimas tarp konfliktuojančių pusių.
„Šiuo žingsniu bijau, kad įtvirtintume teroristinės valstybės ribas, praktiką ir politiką“, – įspėjo Ž. Pavilionis.
„Mes pasitikime valstybėmis, kurios laikosi teisės viršenybės, tarptautinės teisės ir tai yra įmanoma daryti tik po to, kai bus pasiektas derybų keliu susitarimas ir kai „Hamas“ bus sunaikintas“, – dėstė jis.
„Nemanau, kodėl mes turėtume šiuo metu stoti į Ispanijos, kuri tikrai nėra jokiu būdu įkvepiantis pavyzdys, (...) (pusę – ELTA)“, – apibendrino URK vadovas.
ELTA primena, kad Ispanijos kairioji vyriausybė siekia, jog šalies parlamentas iki šių metų liepos pripažintų Palestinos valstybingumą.
Kaip antradienį pranešė Ispanijos žiniasklaida, tai per vizitą Jordanijoje pareiškė premjeras Pedro Sanchezas. Jis buvo nurodęs pasiūlysiantis, kad parlamentas už pripažinimą balsuotų iki dabartinės kadencijos pabaigos, t. y. iki 2027 metų vidurio. Tuomet kovo 22 dieną Ispanija ir dar trys šalys – Airija, Malta ir Slovėnija – Briuselyje surengto Europos Sąjungos (ES) lyderių susitikimo kuluaruose paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame nurodė, kad jos yra „pasirengusios pripažinti Palestiną“, kai bus įvykdytos valstybės sukūrimo sąlygos.
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu jau kurį laiką atmeta Palestinos valstybingumą.
Karą Gazos Ruože sukėlė „Hamas“ išpuolis prieš pietų Izraelį 2023 m. spalio 7 d., kurio metu teroristai nužudė apie 1 160 žmonių, daugiausiai civilių.
„Hamas“ valdomame Gazos Ruože veikianti sveikatos apsaugos ministerija skaičiuoja, kad per Izraelio atsakomąją karinę kampaniją žuvo per 33 tūkst. žmonių, daugiausiai moterų ir vaikų.
