„Ši iniciatyva gimė iš vizijos ir praktinės būtinybės Trijų jūrų šalims didinti tarpusavio ryšį. Žinoma, kai užsibrėžiame tikslą pagerinti regiono tarpusavio ryšius, mūsų pagrindinis tikslas buvo ekonominė plėtra. Tačiau šiandien jis gavo labai aiškų saugumo aspektą“, – sveikindama Trijų jūrų iniciatyvos verslo forumo dalyvius sakė I. Šimonytė.
„Iš tiesų, šiandien neįmanoma kalbėti apie regiono ekonominį vystymąsi ar bendrą gerovę ir nekalbėti apie saugumą“, – pabrėžė ji.
I. Šimonytė akcentavo, jog trečius metus besitęsianti Rusijos plataus mąsto invazija Ukrainoje liečia ir Trijų jūrų regiono valstybes. Todėl politikė ragino aktyviau remti prieš agresiją kovojančius ukrainiečius, stiprinti Europos gynybos pramonę ir visuomenių atsparumą.
„Saugumas nėra viskas, bet be jo – nėra nieko kito. Mes, kaip vyriausybės, verslas, visuomenės, negalime sau leisti prabangos būti naiviems“, – įspėjo ji.
„Turime skubiai didinti paramą Ukrainai, turime stiprinti Europos gynybos pramonę ir savo, kaip bendruomenės, atsparumą“, – akcentavo Vyriausybės vadovė.
Ministrė pirmininkė teigė, jog Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų šalys yra vienas sparčiausiai augančių regionų. Todėl, jos manymu, Trijų jūrų iniciatyvos infrastruktūros plėtroje turi aprėpti ir Ukrainą bei Moldovą.
„Ukraina ir Moldova bus Trijų jūrų regiono infrastruktūros plėtros dalis. Tad planai ir šiuo metu dedamos pastangos atkurti Ukrainą – taip pat pasirengimas būsimai Ukrainos narystei ES – suteikia istorinę galimybę pertvarkyti visą regioną ir sukurti stipresnę Europą“, – kalbėjo I. Šimonytė.
„Tai investicija į Ukrainos, į mūsų regiono ir Europos ekonomikos augimą“, – apibendrino ji.
Ketvirtadienį Vilniuje vyksta Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimas bei verslo forumas, kuriame tikimasi sulaukti dešimties užsienio valstybių vadovų.
Trijų jūrų iniciatyva siekiama skatinti spartesnį Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų regiono vystymąsi ir bendradarbiavimą, didinant dalyvaujančių šalių tarpusavio ryšius transporto, energetikos ir skaitmenizacijos srityse. Taip pat norima stiprinti ES sanglaudą bei transatlantinius ES ir JAV ryšius.
Trijų jūrų iniciatyva jungia trylika ES valstybių narių: Austriją, Bulgariją, Kroatiją, Čekiją, Estiją, Vengriją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją, Slovėniją ir Graikiją. Iniciatyvos strateginės partnerės – JAV, Vokietija ir Europos Komisija.
Iniciatyvoje dalyvauja asocijuotosios šalys Ukraina ir Moldova.
