Tarptautiniame Vilniaus oro uoste Ukrainos prezidento lėktuvas nusileido ketvirtadienį prieš 11 val. Į Prezidentūros rūmus V.Zelenskio kortežas atvažiavo po trumpo sustojimo „Kempinski“ viešbutyje.
Vidurdienį prasidėjo abiejų valstybių vadovų iš anksto neskelbtas dvišalis susitikimas. Su G.Nausėda susitikęs V.Zelenskis dėkojo už kvietimą dalyvauti Trijų jūrų iniciatyvoje ir už galimybę dar kartą kalbėti svarbiausiomis temomis – ne tik dėl Ukrainos, bet ir dėl visos Europos saugumo.
„Pirmiausia noriu padėkoti, kad jūs rėmėte mus nuo pat plataus masto invazijos Ukrainoje pradžios – ne tik politiškai, bet ir karine prasme. Tai mums – labai svarbu, niekada to nepamiršime. Taip pat noriu padėkoti Lietuvos žmonėms, kad labai šiltai priėmėte mūsų pabėgėlius“, – kalbėjo V.Zelenskis.
Ukrainos prezidentas nurodė, kad susitikimo su G.Nausėda metu kalbės apie karinę paramą.
„Kalbėsime apie daug skirtingų iniciatyvų. Žinot, daug iniciatyvų pradedamos labai garsiai, bet svarbu jas ir pabaigti“, – pastebėjo V.Zelenskis.
Jis nurodė, kad susitikimų metu akcentuos ir oro gynybos Ukrainai svarbą.
„Kaip žinote, šiąnakt, šį ankstų rytą vėl buvome atakuoti. Vėl Charkivas, vėl Odesa, Zaporižė, Kyjivo regionas, daugybė kitų mūsų regionų ir žmonių. Būtent todėl oro gynyba mums yra prioritetas numeris vienas“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Tuo pačiu jis padėkojo už Lietuvos paramą Ukrainai kelyje į Europos Sąjungą ir NATO.
„Mums nėra jokios kitos alternatyvos, kaip tik šis kelias. Kalbėsime apie tai, kaip ir apie Vašingtono NATO viršūnių susitikimą bei be galo mums svarbų sprendimą, kurio tikimės sulaukti birželio mėnesį“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Savo ruožtu Lietuvos prezidentas G.Nausėda atkreipė dėmesį, kad mūsų šalis yra pasirengusi ir toliau palaikyti ukrainiečius visomis išgalėmis – tiek politiškai, tiek ekonomiškai, tiek karine prasme.
„Mes taip pat nuolat mėginame sutelkti, skatiname sąjungininkus ne tik priimti būtinus sprendimus, bet ir juos įgyvendinti, ypatingai kalbant apie karinės įrangos ir amunicijos tiekimą. Tai nėra labai lengva“, – tvirtino G.Nausėda.
Prezidentas pakartojo, kad Lietuva ir toliau palaikys Ukrainos integraciją į Europos Sąjungą ir NATO. Jis teigė norįs su pačiu V.Zelenskiu aptarti, kokius signalus Vilnius bei Kyjivas šiuo klausimu galėtų pasiųsti tarptautinei bendruomenei dar iki vasarą Vašingtone vyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo.
„Tikiuosi, kad viskas yra įmanoma ir jūs galite įgyvendinti visas reikiamas reformas, ir Europos Komisijos rekomendacijas“, – vylėsi G.Nausėda.
V.Zelenskis vėliau dalyvaus Valdovų rūmuose vyksiančiame Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime.
Dėl šio viršūnių susitikimo nuo pirmadienio sostinėje ir jos apylinkėse Lietuvos kariuomenė pradėjo vykdyti saugumo užtikrinimo užduotis. Tam pasitelkta maždaug 400 karių iš skirtingų Lietuvos kariuomenės vienetų.
Iki pat penktadienio Oro gynybos bataliono kariai judės viešojo susisiekimo keliais, užduotis vykdys atokiau nuo pagrindinių žmonių susitelkimo vietų. Renginio metu dislokuotos vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos NASAMS.
Popietėje prasidedančiai aukščiausio lygio vadovų susitikimo plenarinei sesijai, kurioje tikimasi sulaukti per dešimties užsienio valstybių vadovų, pirmininkaus prezidentas G.Nausėda. Susitikimo metu šalių lyderiai ketina priimti bendrą deklaraciją.
Trijų jūrų iniciatyva jungia trylika tarp Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų esančių Euros Sąjungos (ES) valstybių narių: Austriją, Bulgariją, Kroatiją, Čekiją, Estiją, Vengriją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją, Slovėniją ir Graikiją. Iniciatyvos strateginės partnerės – JAV, Vokietija ir Europos Komisija.
Iniciatyvoje dalyvauja ir asocijuotosios šalys Ukraina bei Moldova. Planuojama, kad Lietuvoje vyksiančio aukščiausiojo lygio susitikimo metu prie iniciatyvos prisijungs nauja strateginė partnerė – Japonija.
Trijų jūrų iniciatyva siekiama skatinti spartesnį Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų regiono vystymąsi ir bendradarbiavimą, didinant dalyvaujančių šalių junglumą transporto, energetikos ir skaitmenizacijos srityse, ypač Šiaurės ir Pietų ašyje. Taip pat norima stiprinti ES sanglaudą bei transatlantinius ES ir JAV ryšius.
Šiuo metu iniciatyvai pirmininkauja Lietuva. Tarp prioritetinių Vilniaus tikslų – siekis skatinti didesnį strateginių partnerių įsitraukimą, investicijas, ypač transatlantinį JAV ir Trijų jūrų iniciatyvos regiono ryšį, plėtoti platesnę bendraminčių šalių koaliciją.
Šalys taip pat skatinamos skirti daugiau dėmesio infrastruktūros atsparumo didinimui ir kritinei apsaugai, karinio mobilumo svarbai, kibernetiniam saugumui. Be to, Lietuva siekia suburti regiono valstybes ir bendramintes šalis paramai Ukrainos atsigavimui ir atstatymui stiprinti ir plėsti – ypač transporto srityje.
Tuo pačiu metu vyksiančiame verslo forume bus diskutuojama apie regiono vystymąsi, paramą Ukrainai ir jos rekonstrukciją, skaitmeninės infrastruktūros kūrimą, kibernetinio saugumo stiprinimą regione.
Trijų jūrų iniciatyva – tai šalių bendradarbiavimo platforma. Pirmasis narių lyderių susitikimas įvyko 2016 m. Kroatijoje. Pastarąjį kartą – 2023 m. rudenį – viršūnių susitikimas vyko Rumunijoje.
Tai – šiemet jau antrasis V.Zelenskio vizitas Lietuvoje. Čia jis paskutinį kartą lankėsi sausį.
