„Neradau tose įslaptintose medžiagose nieko, kas leistų kalbėti apie kažkokias grėsmes, apie ypatingus, išskirtinius prezidento ir jo aplinkos santykius su kažkokiu verslu. Nėra nieko, kas liudytų, kad prezidentas ar jo komanda (...) vykdė kažkieno pageidavimus. Viso to nėra, yra tik regimybės, matomumai, iš kurių yra padarytos išvados“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime teigė parlamentarė.
Ji taip pat pabrėžia, kad Seimo balsavimui dėl komisijos išvadų įtakos turės ir tai, kad su įslaptinta medžiaga iki posėdžio susipažino tik nedidelė dalis parlamentarų.
„Tai tikrai, neabejotinai, pakenks. Vis dėlto, reikia matyti tą išvadas neva pagrindžiančią medžiagą – tai tikrai padeda įvertinti ir išvadų pagrįstumą, ir patį kontekstą. Neįsivaizduoju, kaip galima priimti sprendimus, matant tik viešą tekstą, kuris yra labai abstraktūs apibendrinimai, dažnai neturintys ryšio su medžiagos kontekstu“, – sakė Seimo narė.
A. Mazuronis: komisijos tikslas – dalyvauti priešrinkiminėje kovoje
Pasak opozicijoje esančių „darbiečių“ lyderio Andriaus Mazuronio, komisijos atliktas tyrimas yra rinkiminis valdančiųjų įrankis, diskredituojantis ne tik konkurentus, bet ir valstybės institucijas. Todėl, pažymi politikas, komisijos išvadų frakcija nepalaikys.
„Dominuojanti nuomonė – kad nepalaikysime tų išvadų, nes tiesiog akivaizdu, kad tikslas yra ne kažką išsiaiškinti ar nušviesti, bet dalyvauti priešrinkiminėje kovoje“, – teigė parlamentaras, pridurdamas, kad su tyrimo išvadomis pats nesusipažino.
„Esu giliai įsitikinęs, kad tokia komisija turėjo dirbti kadencijos pradžioje – visi faktai, apie ką diskutuojama, buvo aiškūs kadencijos pradžioje. Praėjusią kadenciją buvo atliekami tyrimai ir kai jie pradedami likus pusei metų iki rinkimų, man yra akivaizdu, kad tai yra dalyvavimas politiniuose procesuose“, – pabrėžė A. Mazuronis.
Pasak parlamentaro, komisijos išvados ne tik neįtikina, bet ir, anot jo, kelia grėsmę pasitikėjimui valstybės institucijomis.
„(Parlamentinių – ELTA) Komisijų nariai yra politikai, pridėtinę vertę kuriantys tik politiniams procesams. Tai kaip ir visų iki šiol buvusių komisijų, taip ir šitos išvados yra išskirtinai politinės. (...) Visa kita yra bandymas prikibti prie skandalų, diskredituojant mūsų institucijas, kurios atsakingos už valstybės saugumą, menkinant jų reputaciją ir darant žalą valstybei ir toms institucijoms ne tik vidinei auditorijai, bet ir tarptautiniu mastu“, – teigė A. Mazuronis.
Jis taip pat atmeta ir komisijos pirmininko Vytauto Bako perspėjimus apie tai, jog Seimo balsavimas dėl komisijos išvadų turės įtakos pasitikėjimui pranešėjo statusu ateityje.
„Bakas daug nesąmonių sako, aš jo pasakymus kartais pavargstu komentuoti, nes jis kas antrą žodį nusišneka ir yra įrankis valdančiosios daugumos rankose, kurio tikslas – kelti politinį šurmulį prieš artėjančius rinkimus. (...) Tai žmogus, desperatiškai trokštantis dėmesio ir darantis bet ką, kad to dėmesio gautų“, – sakė A. Mazuronis.
ELTA primena, kad balsavimas dėl VSD komisijos išvados turėjo vykti dar praėjusį ketvirtadienį. Visgi, Seimo kanceliarijai pranešus, kad slaptosios tarnybos suteikė galimybę parlamentarams susipažinti su įslaptinta išvadų dalimi, klausimas perkeltas į kitą savaitę.
Išvadose yra teikiami siūlymai, susiję su atliktu parlamentiniu tyrimu. Seimas raginamas svarstyti dėl Žvalgybos kontrolierių įstatymo pakeitimų, suteikiant ombudsmenui teises ir pareigą atlikti kriminalinę žvalgybą atliekančių institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą. Taip pat siūloma stiprinti VSD ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) parlamentinę kontrolę, peržiūrėti parlamentinės kontrolės teisinė reglamentavimą, jog institucijos Seimui privalėtų pateikti visą reikalingą informaciją. Tarp rekomendacijų – ir raginimai užtikrinti Seimo vaidmenį skiriant ir atleidžiant VSD ir STT vadovus, jų pavaduotojus.
