„Rheinmetall“ milžinas Baisogalą padalino į dvi dalis: įsibaiminusių gyventojų daliai – aiški žinutė

Ramiai gyvenę Baisogalos (Radviliškio r.) miestelio ir apylinkių gyventojai jau antra savaitė pasidaliję į dvi stovyklas. Vieni džiaugiasi, jei čia iškiltų karinės amunicijos gamykla, o kiti baiminasi, kad karo atveju taptų pirmaeiliu taikiniu.

Nors Vokietijos koncernas „Rheinmetall AG“ dar oficialiai neįvardijo, kur išties norėtų kurtis, Radviliškio rajono valdžia suskubo gesinti gyventojų nepasitenkinimo židinius.<br> lrytas.lt montažas.
Nors Vokietijos koncernas „Rheinmetall AG“ dar oficialiai neįvardijo, kur išties norėtų kurtis, Radviliškio rajono valdžia suskubo gesinti gyventojų nepasitenkinimo židinius.<br> lrytas.lt montažas.
Nors Vokietijos koncernas „Rheinmetall AG“ dar oficialiai neįvardijo, kur išties norėtų kurtis, Radviliškio rajono valdžia suskubo gesinti gyventojų nepasitenkinimo židinius.<br> DPA/Scanpix nuotr.
Nors Vokietijos koncernas „Rheinmetall AG“ dar oficialiai neįvardijo, kur išties norėtų kurtis, Radviliškio rajono valdžia suskubo gesinti gyventojų nepasitenkinimo židinius.<br> DPA/Scanpix nuotr.
 Vokiečiams pasiūlytas apie 350 ha valstybinės žemės sklypas yra greta Baisogalos miestelio. Šiuose laukuose dabar šeimininkauja LSMU Gyvulininkystės institutas.<br> G.Šiupario nuotr.
 Vokiečiams pasiūlytas apie 350 ha valstybinės žemės sklypas yra greta Baisogalos miestelio. Šiuose laukuose dabar šeimininkauja LSMU Gyvulininkystės institutas.<br> G.Šiupario nuotr.
 Vokiečiams pasiūlytas apie 350 ha valstybinės žemės sklypas yra greta Baisogalos miestelio. Šiuose laukuose dabar šeimininkauja LSMU Gyvulininkystės institutas.<br> G.Šiupario nuotr.
 Vokiečiams pasiūlytas apie 350 ha valstybinės žemės sklypas yra greta Baisogalos miestelio. Šiuose laukuose dabar šeimininkauja LSMU Gyvulininkystės institutas.<br> G.Šiupario nuotr.
 Vokiečiams pasiūlytas apie 350 ha valstybinės žemės sklypas yra greta Baisogalos miestelio. Šiuose laukuose dabar šeimininkauja LSMU Gyvulininkystės institutas.<br> G.Šiupario nuotr.
 Vokiečiams pasiūlytas apie 350 ha valstybinės žemės sklypas yra greta Baisogalos miestelio. Šiuose laukuose dabar šeimininkauja LSMU Gyvulininkystės institutas.<br> G.Šiupario nuotr.
 Vokiečiams pasiūlytas apie 350 ha valstybinės žemės sklypas yra greta Baisogalos miestelio. Šiuose laukuose dabar šeimininkauja LSMU Gyvulininkystės institutas.<br> G.Šiupario nuotr.
 Vokiečiams pasiūlytas apie 350 ha valstybinės žemės sklypas yra greta Baisogalos miestelio. Šiuose laukuose dabar šeimininkauja LSMU Gyvulininkystės institutas.<br> G.Šiupario nuotr.
 Vokiečiams pasiūlytas apie 350 ha valstybinės žemės sklypas yra greta Baisogalos miestelio. Šiuose laukuose dabar šeimininkauja LSMU Gyvulininkystės institutas.<br> G.Šiupario nuotr.
 Vokiečiams pasiūlytas apie 350 ha valstybinės žemės sklypas yra greta Baisogalos miestelio. Šiuose laukuose dabar šeimininkauja LSMU Gyvulininkystės institutas.<br> G.Šiupario nuotr.
 Vokiečiams pasiūlytas apie 350 ha valstybinės žemės sklypas yra greta Baisogalos miestelio. Šiuose laukuose dabar šeimininkauja LSMU Gyvulininkystės institutas.<br> G.Šiupario nuotr.
 Vokiečiams pasiūlytas apie 350 ha valstybinės žemės sklypas yra greta Baisogalos miestelio. Šiuose laukuose dabar šeimininkauja LSMU Gyvulininkystės institutas.<br> G.Šiupario nuotr.
 Baisogalietis A.Puidokas nebijo karinės pramonės gamyklos kaimynystės: „Bus darbo, bus saugiau.“<br> G.Šiupario nuotr.
 Baisogalietis A.Puidokas nebijo karinės pramonės gamyklos kaimynystės: „Bus darbo, bus saugiau.“<br> G.Šiupario nuotr.
 K.Račkauskis norėtų, kad žinia apie milžinišką investiciją rajone pasitvirtintų.<br> G.Šiupario nuotr.
 K.Račkauskis norėtų, kad žinia apie milžinišką investiciją rajone pasitvirtintų.<br> G.Šiupario nuotr.
 K.Račkauskis norėtų, kad žinia apie milžinišką investiciją rajone pasitvirtintų.<br> G.Šiupario nuotr.
 K.Račkauskis norėtų, kad žinia apie milžinišką investiciją rajone pasitvirtintų.<br> G.Šiupario nuotr.
Nors Vokietijos koncernas „Rheinmetall AG“ dar oficialiai neįvardijo, kur išties norėtų kurtis, Radviliškio rajono valdžia suskubo gesinti gyventojų nepasitenkinimo židinius.<br>Scanpix nuotr.
Nors Vokietijos koncernas „Rheinmetall AG“ dar oficialiai neįvardijo, kur išties norėtų kurtis, Radviliškio rajono valdžia suskubo gesinti gyventojų nepasitenkinimo židinius.<br>Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

Apr 28, 2024, 7:31 AM

Nors Vokietijos koncernas „Rheinmetall AG“ dar oficialiai neįvardijo, kur išties norėtų kurtis, Radviliškio rajono valdžia suskubo gesinti gyventojų nepasitenkinimo židinius.

Dėl būsimos vokiečių įmonės skeptiškai nusiteikusius baisogaliečius įkvėpė Darbėnų (Kretingos r.) miestelio bendruomenės sėkmė kovojant su danų planais statyti vandenilio ir metanolio gamyklą.

Todėl Radviliškio rajono politikai ir valdininkai jau rengia pasitarimus, kaip išsklaidyti susirūpinusių gyventojų baimes. Juolab kad aistras neabejotinai kurstys ir prorusiškai nusiteikusios jėgos.

„Yra tik vienas kelias – kalbėtis su žmonėmis. Gavus atsakymus baimių lieka mažiau“, – pasirinktą strategiją įvardijo Radviliškio rajono meras Kazimieras Račkauskis ir patikino, kad jam pačiam dėl investicijų naudos nekyla nė menkiausios abejonės.

Dar trūksta aiškumo

Kalbos apie galimas koncerno „Rheinmetall AG“ investicijas Lietuvoje sklandė seniai.

Informacija, kad NATO standartą atitinkančių 155 mm kalibro artilerijos sviedinių gamykla gali iškilti greta Baisogalos esančioje valstybinėje žemėje, pasklido praėjusią savaitę, prieš pat pasirašant ketinimų protokolą.

Šį dokumentą pasirašę ministrai ir „Rheinmetall AG“ atstovas žinios apie būsimos gamyklos vietą nei patvirtino, nei paneigė. Premjerė Ingrida Šimonytė vis dėlto pripažino, kad vienas svarstomų variantų – greta Baisogalos esantis sklypas.

Jokia oficiali informacija nepasiekė ir Radviliškio rajono savivaldybės. Jos vadovai savo kanalais ėmė tikrinti, ar žinia gali būti tikra.

„Kol kas aiškumo trūksta, bet viskas, panašu, krypsta mums naudinga linkme, – sakė Radviliškio rajono meras K.Račkauskis. – Žinia įaudrino bendruomenę, tikimės, kad viskas greitai išaiškės.“

Jaustųsi saugesnis

Pirmą kadenciją Radviliškio rajono savivaldybei vadovaujantis K.Račkauskis sakė, kad aišku viena – greta Baisogalos esančio valstybinės žemės sklypo Vokietijos koncernui tikrai pakaktų.

Meras sakė, kad jaustųsi saugesnis, jei rajone atsirastų tokia gamykla: „Nėra abejonės, kad būtų pasirūpinta tinkama jos gynyba. Tad Baisogaloje gyventi taptų tikrai saugiau.“

Ne mažiau svarbus būtų ir ekonominis efektas – neoficialiai kalbama, kad projekto vertė galėtų siekti iki 300 milijonų eurų.

„Tai būtų nemenkas postūmis visam rajonui, nes įprastai tokios investicijos išjudina vietinę rinką. Darbuotojams reikės ir apgyvendinimo, ir maitinimo, ir kitų paslaugų, todėl verslininkams atsivers naujų galimybių“, – sakė iš privataus verslo į politiką atėjęs K.Račkauskis.

Radviliškio rajonas turi ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų – per pastaruosius metus nemenką būrį specialistų atleido reorganizaciją vykdžiusi „Lietuvos geležinkelių“ bendrovė.

Nepatenkintųjų lieka

Baisogalos seniūnė Renata Masiulienė sakė, kad bendruomenės nuotaikos dvejopos. Vienus gąsdina pašonėje atsirasiantis karinis objektas, kiti supranta, kad dėl geopolitinės situacijos tai neišvengiama, be to, įžvelgia naujų galimybių.

„Nerūšiuoju žmonių, bet yra grupė sofos ekspertų, kurie tik kritikuoja ir vis įžvelgia grėsmes.

Pastebėjau, kad jie bendruomenės gyvenime nedalyvauja – lieka nuošalyje, bet nevengia kurstyti aistrų, kurpia sąmokslo teorijas. Beje, tai ta pati žmonių grupė, kuri nepasitenkinimą reiškė per karantiną“, – sakė seniūnė.

R.Masiulienė laukia galutinio sprendimo – sulaukus oficialaus patvirtinimo dėl gamyklos vietos, bus galima pradėti aktyviau bendrauti su vietiniais gyventojais.

„Visiems aišku, kad šiam objektui vieta yra tinkama, nes greta – Linkaičių arsenalas, Oro gynybos batalionas, Karinių oro pajėgų bazė“, – kalbėjo seniūnė.

Darbėnai – kita istorija

Baisogalos bendruomenės pirmininkas Kazimieras Danilevičius pritarė, kad baimintis tokios kaimynystės nederėtų.

Anksčiau pareigūnu dirbęs visuomenininkas pažymėjo, kad perdedama gyventojų nuotaikų svarba: „Reikia suprasti, kad valstybinės svarbos reikalams galima paimti bet ką.“

K.Danilevičiaus manymu, klaidinga manyti, kad sukilusių ir priešiškų jėgų pakurstytų gyventojų protestai sulauktų tokios pat sėkmės kaip Darbėnuose.

„Ten buvo kalbama apie chemijos gamyklą, o pas mus situacija kitokia. Mes turime agresorių, dėl saugumo į Lietuvą perkeliamą vokiečių brigadą, todėl ne metas mojuoti šakėmis, – kalbėjo bendruomenės pirmininkas. – Net nereikia abejoti, kad milžinišką sumą investavę vokiečiai pasirūpins ir savo investicijų saugumu.“

K.Danilevičiaus manymu, šioje situacijoje dar trūksta galutinio žingsnio: „Jei bus patvirtinta, kad vokiečių koncernas statys gamyklą čia, bus galima ir plačiau su žmonėmis diskutuoti. Dabar net nesinori kaitinti aistrų.“

Žinia abejingų nepaliko

Baisogalos miestelyje kalbinti gyventojai su „Lietuvos ryto“ žurnalistu bendravo nenoriai. Dauguma praeivių apskritai atsisakė išsakyti nuomonę ir tik paspartindavo žingsnį. Keli apklaustieji panoro likti neįvardinti, o tada pareiškė, kad vokiečių investicijos nereikalingos ir nelaukiamos: „Kodėl čia? Tegul kitur statosi! Mes norime gyventi ekologiškai!“

Vienas iš nedaugelio viešai nuomonę išsakė Arūnas Puidokas. Iš vaistinės išėjęs vyras plačiai nusišypsojo: „Aš tik už! Mums, baisogaliečiams, tik nauda būtų. Pirmiausia dėl saugumo, be to, išjudintų darbo rinką. Miestelis nedidelis, pramonės nėra, todėl žmonės važinėja dirbti į Šeduvą, Radviliškį, Kėdainius.“

A.Puidokas ranka mojo į skeptikus – esą neverta net jų klausyti, nes besipriešinančių pokyčiams buvo ir bus.

Institutas ieškotų išeičių

Būsima „Rheinmetall AG“ gamykla nusitaikė į laukus, kuriuose šienauja ir pašarus ruošia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Gyvulininkystės institutas.

Greta Baisogalos įkurtame ūkyje nuo 1956 m. saugomas lietuviškų gyvulių veislių genofondas. Būtent čia buvo sukurta Lietuvos baltųjų kiaulių, tobulintos Lietuvos juodmargių ir žalųjų galvijų, Lietuvos juodgalvių avių veislės.

Pagal pirminius planus amunicijos gamyklai pakaktų 100 hektarų, o likęs maždaug 250 hektarų plotas būtų apsauginė zona.

Radviliškio rajono savivaldybės vadovų surengtame pasitarime dalyvavusi LSMU Gyvulininkystės instituto Mokslo instituto tarybos pirmininkė Violeta Juškienė pabrėžė, kad jie neturi net moralinės teisės prieštarauti, – valstybės interesas aukščiau.

V.Juškienė ir „Lietuvos rytui“ pakartojo, kad mokslinė veikla nesutriks, nes pašarams ruošti bus surasti kiti plotai: „Žinau, kad mūsų rektorius rūpinasi ir ieško geriausių sprendimų.“

Baisogaloje gyvenanti mokslininkė sakė nesibaidanti karinės pramonės kaimynystės: „Be abejo, šiokių tokių baimių yra, juk netoliese jau vyksta karas. Bet kaip vietos gyventoja džiaugčiausi, jei pas mus ateitų toks strateginis investuotojas.“

Panaikino dalį trikdžių

Neabejojama, kad Vokietijos gamyklos statybos prasidės jau šiais metais. Seimas patvirtino strateginiams investuotojams į gynybos pramonę supaprastintą statybų procedūrą. Dabar tokias statybas galima pradėti net neturint statybų leidimo.

Tiesa, visus formalumus statytojai privalo susitvarkyti iki statybų pabaigos.

Specialistų manymu, Lietuvoje greičiausiai bus statomas Vokietijos gamyklos klonas. Juolab kad šių metų vasarį Unterliuso mieste pradėta amunicijos gamyklos statyba.

Naujausia „Rheinmetall AG“ gamykla turėtų pradėti veikti jau 2025 m., o joje kasmet planuojama pagaminti po 200 tūkstančių 155 mm kalibro artlerijos sviedinių.

Koncernas „Rheinmetall AG“ augina raumenis

1889 m. įkurtą koncerną „Rheinmetall AG“ dabar sudaro 218 ginkluotę ir automobilių dalis gaminančių įmonių visame pasaulyje.

Tarp didžiausių bendrovės akcininkų – pasaulinės reikšmės investuotojai Prancūzijos bankas „Societe Generale“ (10,97 proc.), JAV investicijų bendrovė „BlackRock“ (5,56 proc.), investicijų bankas „Bank of America“.

Lietuva taps 13-ąja pasaulio šalimi, kurioje įkurta koncernui priklausanti gamykla. Dabar gamyklos veikia Vokietijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Ispanijoje, Rumunijoje, Austrijoje, Vengrijoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV, Kanadoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Australijoje.

„Rheinmetall AG“ investuoja ir į karo niokojamą Ukrainą – šių metų kovą pranešta, kad čia bus statomos keturios šaudmenų, parako, karinių transporto priemonių ir priešlėktuvinės gynybos įrangos gamyklos.

Nuo karo Ukrainoje pradžios grupės įmonių apyvarta auga kasmet: 2022 m. įrangos ir amunicijos parduota už 6,41 milijardo eurų, 2023 m. – už 7,17 milijardo. Šiemet planuojamas rekordinis pardavimo augimas iki 10 milijardų eurų.

Į 40 pirmaujančių Vokietijos įmonių sąrašą patenkantis koncernas pernai uždirbo 918 mln. eurų pelno.

Nuo karo pradžios iki dabar „Rheinmetall AG“ akcijų kaina išaugo daugiau kaip 5 kartus – iki 531,8 euro.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.