Užkrečiamųjų ligų specialistas S.Čaplinskas „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ teigė pritariantis Vyriausybės sprendimui daugėjant vakcinų kiekiui judėti amžiaus lentele žemyn. Tuo pačiu profesorius akcentavo priemonę, kuri padėtų gyventojams patiems valdyti savo riziką.
Vakcinavimo prioritetai
Ketvirtadienį premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad skiepijimo prioritetų tvarkos keisti neplanuojama. Anot jos, diskusijos, kurios profesijos turėtų būti pirmesnės vakcinavimo sąraše užėmė per daug laiko, todėl didėjant vakcinų kiekiui bus judama žemyn amžiaus lentele.
Savo ruožtu profesorius S.Čaplinksas teigė, kad tai – teisingas sprendimas, geriausiai atliepiantis dabartinius vakcinacijos tikslus.
Anot jo, yra keturi pagrindiniai vakcinavimo strategijos uždaviniai: išvengti sveikatos sistemos perkrovos, išvengti sunkių ligos atvejų bei mirčių, atverti šalį ir likviduoti pandemiją.
„Su ketvirtuoju uždaviniu, aišku, dar truputį užtruksime, tačiau vertinant tris svarbius vakcinacijos prioritetus, tam, kad atvertume šalį, dabar svarbu, kad būtų kuo greičiau paskiepyta kuo daugiau tų žmonių, kurie nori skiepo, kurie daug juda. Galbūt jų gyvenimo būdas, darbas reikalauja kontaktų su kitais žmonėmis.
Galbūt vėliau ateis laikas labiau koncentruotis į tuos žmones, kurie abejoja dėl skiepų“, – kalbėjo profesorius.
Jaunesnių asmenų skiepijimo profesorius nelaikytų prioritetų keitimu. „Matome, kad net ir ligoninėse pacientų amžius jaunėja, iš kitos pusės, jauni žmonės taip pat atneša infekciją į savo namus, savo seneliams ar tėvams“, – pabrėžė jis.
Per didelė kaina?
Tuo metu paklaustas, kiek jam nerimo kelia paskutiniu metu stebimas koronaviruso atvejų, hospitalizacijų skaičius, S.Čaplinskas teigė, kad dabartinės tendencijos – tokios, kurių ir buvo galima tikėtis.
„Deja, viskas yra logiška – vis tik, ši pandemija yra ne pirma ir ne paskutinė. Klysta tie, kurie sako, kad nebuvo iš ko pasimokyti, kad viskas nauja. Nieko panašaus – iš esmės viskas klostosi kaip pagal vadovėlį.
Logiška, kad virusas plinta toliau, jis plis ir šiltuoju metų laikotarpiu, tik jo plitimas sulėtės. Atitinkamai, jei daugiau žmonės juda, bendrauja ir testuojasi – reikia pabrėžti, kad tai yra geras požymis, akivaizdu, kad rasime ir daugiau infekcijos atvejų“, – įvertino S.Čaplinskas.
Vis dėlto, ar dabartinė epidemiologinė situacija yra ta kaina, kurią galime mokėti?
„Kol kas nėra sveikatos priežiūros įstaigų kolapso, apskritai Lietuvoje mums pavyko jo išvengti, visų mūsų bendrų pastangų dėka. O ta kaina, kurią mes mokame, aišku, yra didelė, bet manau, kad per didelę kainą sumokėjome su tokiu užsitęsusiu totaliu „lokdaunu“, ir kitomis, tam tikromis klaidomis“, – svarstė profesorius.
Šiuo metu, anot S.Čaplinsko, reikėtų leisti gyventojams patiems valdyti savo riziką sudarant jiems galimybę profilaktiškai testuotis nemokamai.
„Dabar, manau, reikėtų dėti maksimalias pastangų, kad kuo greičiau žmonės turėtų galimybę išsitirti nemokamai – pirmiausiai galbūt greitaisiais antigeno testais.
Kitose šalyse žmonės gauna po du nemokamus testus per savaitę, Prancūzijoje žmogus gali tirtis nemokamai kad ir kiekvieną dieną. Taip būtų suteikta galimybė pačiam žmogui valdyti savo riziką“, – pasiūlė profesorius.
