Socialdemokratai apie Tautinių mažumų įstatymo projektą: pustuštis ir galimai diskriminacinis

Teisingumo ministerijai parengus Tautinių mažumų įstatymo projektą, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovai sveikina šią iniciatyvą, tačiau negaili jam kritikos ir siūlo tobulinti.

 Tautinės mažumos<br> D. Labučio (ELTA) nuotr.
 Tautinės mažumos<br> D. Labučio (ELTA) nuotr.
 R. Duchnevič<br> D. Labučio (ELTA) nuotr.
 R. Duchnevič<br> D. Labučio (ELTA) nuotr.
 J. Sabatauskas<br> D. Labučio (ELTA) nuotr.
 J. Sabatauskas<br> D. Labučio (ELTA) nuotr.
 Tautinės mažumos<br> D. Labučio (ELTA) nuotr.
 Tautinės mažumos<br> D. Labučio (ELTA) nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Jadvyga Bieliavska

May 8, 2024, 12:45 PM

Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas trečiadienį spaudos konferencijoje Seime pasidžiaugė, kad po 14 metų pertraukos, kada nustojo galioti Tautinių mažumų įstatymas, bandoma bent kadencijos pabaigoje priimti įstatymą, kuris atitiktų tautinių mažumų gyventojų lūkesčius.

„Visgi manome, kad projektą reikėtų tikrai tobulinti, nes nėra atliepiamos Lietuvos ratifikuotos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatos. Be to, pastebime tam tikrą supriešinimą vienų tautinių mažumų su kitomis. Bent toks įspūdis susidaro“, – sakė J. Sabatauskas.

Politikas teigiamai vertina tai, kad įstatyme aiškiai apibrėžiama tautinių mažumų sąvoka, tačiau jame taip pat atsiranda papildoma nuostata dėl Europos ekonominės erdvės, dvišalių sutarčių. Anot parlamentaro, tik vienai šiuo metu Lietuvoje gyvenančiai grupei žadama užtikrinti švietimą tautinės mažumos kalba, o bent kelioms kitoms – ne.

„Įstatymo projekte sakoma, kad tautinių mažumų atstovai turi teisę mokytis savo gimtąją kalba bendrojo lavinimo ir neformaliojo ugdymo įstaigose, tačiau tuo pačiu pasakoma, kad tai turi būti daroma pagal Lietuvos Respublikos dvišales ar daugiašales tarptautines sutartis su Europos ekonominės bendrijos šalimis. Šiuo atveju akivaizdu, kad tarsi vienoms tautinėms mažumoms bus sudaryta galimybė, kitoms nebus. Europos bendrijai priklauso Lenkija, o kitos valstybės nepriklauso. Jokiu būdu nenorėčiau, kad tai būtų suprantama tarsi kažkokia panegirika šaliai agresorei, bet dauguma tų žmonių yra Lietuvos patriotai, pilnai čia integravęsi, čia yra gimę jų tėvai ir seneliai. Todėl manau, kad jie turi teisę puoselėti savo kultūrines tradicijas, kalbą“, – teigė J. Sabatauskas.

Jo nuomone, tautinių mažumų didesnės koncentracijos vietovėse galėtų atsirasti gatvių ir vietovardžių pavadinimai ir jų kalbomis.

„Esu matęs Lenkijoje – netoli Punsko dvikalbes lenteles vietovardžių pavadinimų. Kodėl gi negalima to padaryti Lietuvoje? Juo labiau, kad tai numatyta Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijoje“, – svarstė J. Sabatauskas.

Jis pastebi, kad įstatymo projekte yra labai daug nuorodų į kitus teisės aktus, konkrečiai nieko nepasakant.

Vilniaus rajono mero socialdemokrato Roberto Duchnevičiaus vertinimu, įstatymo projektas yra pustuštis, nes nesprendžia kai kurių aktualių problemų, užprogramuoja ateičiai naujas diskusijas ir naujus konfliktus.

„Analizuojant įstatymo projektą matome, kad jis yra toks pustuštis ta prasme, kad jame nenumatyta spręsti kai kurių klausimų, pvz. vietovardžių, nukreipiant į kitus įstatymus ir teisės aktus. Mano nuomone, tai truputį ir žalinga, nes problemos tai nesprendžia. Turėsime vėl ginčytis dėl kai kurių dalykų, diskutuoti dėl kitų teisės aktų galimų pakeitimų“, – sakė spaudos konferencijoje dalyvavęs R. Duchnevič.

Jis pasidžiaugė, kad įstatyme atsirado socialdemokratus tenkinanti tautinių mažumų sąvoka, tačiau kritikavo tautinių mažumų švietimo reglamentavimą.

„Įstatymo projektas tam tirką prioritetą teikia lenkakalbiams gyventojams, nes jie yra ES piliečiai. Tačiau šis dokumentas apriboja rusakalbių, baltarusių teisę mokytis gimtąją kalba mokyklose. Mano nuomone, tokio ribojimo neturėtų būti. Nepaisant to, kad Ukrainoje vyksta brutalus karas, kurį vykdo Rusija, bet mūsų piliečiai niekaip nėra susiję su šia valstybe. Ir nereikia įstatymais dangstysis, kad įvesti vienus ar kitus ribojimus“, – mano Vilniaus rajono meras R. Duchnevič.

Naujas Tautinių mažumų įstatymo projektas

Teisingumo ministerijos parengtas Tautinių mažumų įstatymo projektas nustato tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises ir pareigas bei valstybės įsipareigojimus sudaryti sąlygas išlaikyti ir puoselėti tautinių mažumų papročius, kultūrinį ir kalbinį identitetą.

Tautinė mažuma, pagal projektą, tai „grupė Lietuvos Respublikos piliečių, turinti šiuos požymius: gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi ilgalaikius, tvirtus ir nuolatinius ryšius su Lietuvos Respublika, gyventojų skaičiumi yra mažesnė nei likusi Lietuvos Respublikos gyventojų dalis, ir yra vienijama siekio išsaugoti savo tautinę tapatybę“.

Įstatymo projekte numatyta, kad kiekvienas tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę laisvai ir nevaržomai, privačiai ir viešai, žodžiu ir raštu vartoti savo kalbą, tačiau turi būti laikomasi įstatymų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą.

Tautinių mažumų įstatymo projekte reglamentuojama teisė į švietimą tautinės mažumos kalba.

Tautinei mažumai priklausantis asmuo, anot projekto, „turi teisę mokytis šios tautinės mažumos kalba arba tautinės mažumos kalbos bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklose pagal formaliojo ar (ir) neformaliojo švietimo programas“.

Įstatymo projekte taip pat numatyta, kad mokyklose, kurios įgyvendina švietimo programas pagal Lietuvos Respublikos dvišales ar daugiašales tarptautines sutartis su Europos ekonominės erdvės susitarimo valstybėmis, ugdymo procesas vykdomas šiose sutartyse numatyta tautinės mažumos kalba.

Buvę bandymai priimti tautinėms mažumoms skirtą įstatymą patyrė nesėkmę

Praeitose ir šioje kadencijoje Seimo kadencijoje jau buvo ne vienas bandymas teikti Tautinių mažumų įstatymų projektus. Dar 2018 metais Seimo socialdemokratai parengė įstatymo projektą, kuriame buvo numatyta teisė rašyti gyvenamųjų vietovių, gatvių, viešojo administravimo subjektų pavadinimus tautinės mažumos kalba.

2021 metų birželio mėnesį Seimas atmetė Darbo partijos frakcijos seniūno pavaduotojos Ievos Kačinskaitės-Urbonienės pateiktą Daugiakultūrio tapatumo išsaugojimo įstatymo projektą, kuriuo buvo siekiama sudaryti sąlygas išlaikyti, saugoti ir puoselėti tautinių mažumų papročius, kultūrą ir kalbą.

Atmestame įstatymo projekte buvo reglamentuota ir teisė rašyti gyvenamųjų vietovių, gatvių pavadinimus tautinės mažumos kalba.

2021 m. gruodžio mėnesį Seimas nesiėmė svarstyti dar 2013 metais parengto Tautinių mažumų įstatymo projekto, kurį ketino pateikti Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai atstovaujanti Seimo narė Rita Tamašunienė. Pagrindinė kliūtis – šio projekto kai kurių nuostatų galimas prieštaravimas Konstitucijai.

Projektas numatė, kad ten, kur kompaktiškai gyvena tautinės mažumos, įstaigose ir organizacijose greta valstybinės kalbos vartojama tos tautos mažumos (vietinė) kalba“. Taip pat buvo siūlyta, kad informaciniai užrašai greta lietuvių kalbos gali būti ir tautinės mažumos (vietine) kalba.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomone, šios nuostatos prieštarautų konstituciniam valstybinės kalbos statusui.

Nuo 2010 m. neteko galios 1989 m. lapkričio 23 d. priimtas ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1991 m. sausio 29 d. papildytas ir pakeistas Tautinių mažumų įstatymas.

Šiuo metu tautinių mažumų teisės ir laisvės bei jų apsauga reglamentuojama skirtinguose dokumentuose.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.