Su į Lietuvą šią savaitę atvykusiu Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda nurodė, kad įtempta geopolitinė situacija regione reikalauja greitesnio Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje.

Tačiau ir suplanuoto tempo dislokavimas vis dar kelia tam tikrų klausimų – pavyzdžiui, kaip konkrečiai tarp Lietuvos ir Vokietijos bus pasidalinta brigados dislokavimo išlaidomis ir iš kokių šaltinių Berlynas šią sumą finansuos.

Mato naudą Vokietijai

Pirmadienį Vokietijos kancleris atvyko į Lietuvą aplankyti šalyje jau dislokuotus vokiečių karius, stebėti bendras Lietuvos ir Vokietijos karių pratybas.

[[ge:lrytas:lrytas:31774444]]

Tuo pačiu O.Scholzas susitiko ir su G.Nausėda, su kuriuo aptarė brigados dislokavimo klausimus. Berlynas brigadą Lietuvoje planuoja dislokuoti iki 2027 metų, tačiau G.Nausėda kalba apie dar didesnio tempo poreikį: „Negalime gaišti nė minutės“.

Vokietijos žiniasklaidoje jau pasirodė suma, kurios prireiktų Vokietijos brigados dislokavimui Lietuvoje – 11 mlrd. eurų. Tačiau tokių „atliekamų“ pinigų Vokietijos biudžete nėra, Vokietijos finansų ministras nieko konkretaus apie finansavimo šaltinius nekalba, o skolintis jis nenori.

[[ge:lrytas:lrytas:31748905]][[ge:lrytas:lrytas:31758582]]

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas, konservatorius Žygimantas Pavilionis „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „Lietuva tiesiogiai“ metu kalbėjo, kad pats O.Scholzo vizitas į Lietuvą jau yra svarbus ženklas patiems vokiečiams.

„Tai, kad O.Scholzas atvažiavo į Lietuvą, yra visų pirma politinis žingsnis. Žinome, kad brigada nebuvo jo idėja. Jo atvažiavimas, pasivažinėjimas tais tankais ir pasakymas, kad aš remiu visu savo politiniu, socialdemokratišku kūnu, yra didžiulis ženklas viduje, žinant, kad kancleris yra pagrindinė figūra.

Tai pirma išvada, žinant, kad tai yra ilgas nacionalinis projektas, kuris tęsis ir po rinkimų. O mums lygiai taip pat svarbu išlaikyti tą nacionalinę vienybę su visomis partijomis, institucijomis, kad tas darbas būtų užbaigtas“, – kalbėjo Ž.Pavilionis.

Pastebėjus, kad Vokietijos žiniasklaidoje yra išreikštų lūkesčių, kad Lietuva ženkliai prisidės prie tų 11 mlrd. eurų, reikalingų brigadai Lietuvoje, Ž.Pavilionis tikino, kad tokia investicija būtų naudinga patiems Vokietijos politikams.

„Dėl pinigų manau, kad tai net naudinga vidaus politikai, žinant, kaip sunku vokiečiams pakelti gynybos biudžetą iki aukštumų, kurių mes visi norime. Lietuva tampa nuostabiu sėkmės atveju, nes jeigu 11 papildomų milijardų išleisi pas save Vokietijoje, gali kilti klausimų, bet kai tu dengti Baltijos šalis, kai čia tokia sėkmė ir tau visi dėkoja, ir matai, koks karas vyksta Ukrainoje, tai yra geras politinis būdas įtikinti vokiečius, kad, tiesą sakant, reikės dar ne vieno 11 milijardų, kad visas smūgis, galintis ateiti iš rytų, būtų atlaikytas“, – įvertino konservatorius.

Ž.Pavilionis teigė, kad pirmadienį O.Scholzas su G.Nausėda kalbėjosi dėl sumos pasidalijimo, bet tikino nenorintis „eiti į detales“.

[[ge:lrytas:lrytas:31789795]]

Paklaustas, ar jau aiškėja Vokietijos ir Lietuvos konkretaus finansinio indėlio pasidalinimas, Ž.Pavilionis nurodė, kad jam svarbiausia, jog yra politinė vienybė.

„Žinote vieną skaičių, pas mus tas skaičius, aišku, bus daug kartų mažesnis. Per capita (vienam gyventojui, – aut.past.) jis bus pakankamai svarus, bet atsižvelkite į tai, ką tie skaičiai gelbėja – mūsų gyvybes ir ateitį“, – į konkrečius skaičius nesileido politikas.

Tuo metu paklaustas, ar G.Nausėda su O.Scholzu pirmadienį pasikalbėjo ir Ukrainos pakvietimo į NATO klausimu, Ž.Pavilionis buvo labai skeptiškas.

„Nepykite, pasakysiu savo nuomonę, bet G.Nausėda niekada aštrių temų nekelia. Jis nori fotkintis, gerti šampaną, bet jis niekad nekovoja už tuos dalykus“, – kalbėjo konservatorius.

Ž.Pavilionis priminė G.Nausėdos poziciją Vilniaus NATO viršūnių susitikimo metu, kai NATO šalių lyderiai derėjosi dėl formuluotės apie Ukrainos pakvietimą išplatintame NATO komunikate.

„Mes nuleidome vėliavas penktą valandą vakaro, kai galėjome kovoti iki kitos dienos ryto. Adamkus kovojo iki šešių ryto“, – priminė konservatorius.

„Ingrida tikrai kėlė (Ukrainos NATO klausimą, – aut.past.). Visos trys premjerės labai karštai kalbėjosi su kancleriu O.Scholzu apie tai“, – pridūrė jis.

Rinkimų reikšmė

URK narys, valstietis Giedrius Surplys savo ruožtu laidos metu kalbėjo, kad vizitas dar reikšmingesnis todėl, kad šiemet Lietuvoje vyksta trys rinkimai.

„Mano galva, tiek O.Scholzas, tiek ir mūsų prezidentas norėjo sukalti kuoliukus, kad šitas projektas atgalinės eigos nebeturi – reverso nebebus. Tai yra pasiekta, ir Vokietijos brigada bus čia.

[[ge:lrytas:lrytas:31789796]]

Pinigai yra antrinis klausimas. Vokiečiams tai yra mažesni pinigai, negu mums gali atrodyti. Aš girdėjau mūsų krašto apsaugos ministrą kalbantį, kad mums tai kainuos iki milijardo, nes reikia pastatyti Rukloje bazę, įkurdinti tuos karius, kurie atvyks be šeimų. Tie, kurie atvyks su šeimomis, nuomosis už Vokietijos biudžeto pinigus“, – kalbėjo G.Surplys.

Valstietis mato ir Vokietijos rinkimų reikšmę. G.Surplio manymu, O.Scholzas jaučia riziką, kad „Alternatyva Vokietijai“ rinkimuose gali laimėti, todėl imasi rodyti lyderystę.

„O.Scholzas pradeda demonstruoti lyderystę, kurios visi iš jo laukė tiek Vokietijoje, tiek Europoje, sakydamas, kad šis projektas nebegrįš ten, kur buvo, nesvarbu, kas pasikeistų valdžioje“, – pastebėjo politikas.

Ž. Pavilionis įvertino G. Nausėdos ir O. Scholzo susitikimą: nepykite, bet pasakysiu