Įstatymu siūloma apibrėžti pranešimo žiniasklaidai sąvoką

Siekiant aiškesnio teisinio reguliavimo, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Vytautas Kernagis siūlo Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtinti „pranešimo žiniasklaidai“ sąvoką, ją apibrėžti ir sureguliuoti.

 V. Kernagis jaunesnysis<br> A. Ufarto (ELTA) nuotr.
 V. Kernagis jaunesnysis<br> A. Ufarto (ELTA) nuotr.
 Žiniasklaidos atstovai<br> A. Ufarto (ELTA) nuotr.
 Žiniasklaidos atstovai<br> A. Ufarto (ELTA) nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Jadvyga Bieliavska

May 20, 2024, 11:49 AM

„Šį terminą įtraukus į teisinį reguliavimą, jis taps oficialiu. Lietuvos žiniasklaidos priemonės, nusprendusios publikuoti fizinių, juridinių asmenų ar organizacijų platinamus pranešimus žiniasklaidai, siekiant pranešti apie naujienas, įvykius, veiklą ar kitą visuomenei svarbią informaciją, kaip ir dabar, tokį turinį žymės žodžiais „pranešimas žiniasklaidai“. (....) Tais atvejais, kai pranešimo žiniasklaidai redakcijos savo nuožiūra nuspręs nepublikuoti, o jo autoriai vis tik norės jį skelbti kaip mokamą turinį, jis privalės būti žymimas žodžiais „Reklama“ arba „Rėmimas“ (pasirinktinai)“, – sako Kultūros komiteto narys V. Kernagis.

Kaip pažymi įstatymo pataisų autorius, interneto žiniasklaidos asociaciją vienijantys naujienų portalai ėmėsi lyderystės žiniasklaidos rinkoje ir išgrynino taisykles dėl vienodo turinio žymėjimo visose naujienų portalų platformose.

„Savireguliacijos rėmuose numatytos aiškios taisyklės, kaip žymimi pranešimai žiniasklaidai ir turinio rinkodara. Šios taisyklės suteikia kur kas daugiau aiškumo ne tik interneto žiniasklaidos bendruomenei, bet ir skaitytojams, klausytojams ir žiūrovams, kurie gali aiškiai atskirti, kuris turinys yra redakcinis, o kuris – ne.

Tačiau nepaisant to kyla nesusipratimų dėl pasenusio teisinio reguliavimo, kuris nebeatitinka laikmečio realijų, ir dėl to nukenčia žiniasklaidos priemonių redakcijos, nes yra priverstos elgtis „neteisėtai“ vien dėl to, kad teisinė bazė yra pasenusi, joje nėra terminų, atitinkančių rinkos tendencijas“, – dokumento aiškinamajame rašte sako V. Kernagis, pasiūlęs atnaujinti dabartinį teisinį reguliavimą.

Parlamentaras taip pat siūlo praplėsti sąvoką „rėmimas“, kad ji galėtų būti teisiškai teisingai taikoma ir internetinėje žiniasklaidoje, o ne vien televizijų ir radijų produkcijai, kaip yra šiuo metu.

Jei Seimas pritartų, Visuomenės informavimo įstatyme būtų nurodyta, kad „pranešimas žiniasklaidai – asmens, įmonės ar organizacijos parengtas informacinis pranešimas, kuris viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo nuožiūra gali būti publikuojamas visuomenės informavimo priemonėse.“

Įstatyme planuojama nurodyti, kokių reikalavimų turės laikytis visuomenės informavimo priemonės visa apimtimi ar iš dalies publikuojant pranešimą žiniasklaidai.

Jei pranešimas žiniasklaidai publikuojamas neatlygintinai, jis būtų žymimas žodžiais „pranešimas žiniasklaidai“. Atlygintinai publikuojamą pranešimą  žiniasklaidai siūloma žymėti žodžiais „reklama“ arba „rėmimas“. Visais atvejais turi būti nurodomas pranešimo žiniasklaidai rengėjas.

Siūloma, kad Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimai įsigaliotų 2024 m. liepos 1 d.

 

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.