„Mes galėtume siųsti instruktorius atgal į Ukrainą – instruktorius, kurie jau buvo. (...) Lietuva yra pasirengusi prisijungti prie, pavyzdžiui, Prancūzijos vadovaujamos koalicijos, kuri apmokytų karius Ukrainoje“, – prancūzų kanalui LCI teigė G. Landsbergis.
Šalies diplomatijos vadovas taip pat mato potencialą Paryžiaus lyderystę dėl rotacinės oro gynybos Baltijos šalyse.
„Manome, kad prancūzai tikrai galėtų užimti lyderio poziciją, dislokuodami oro gynybos elementus Baltijos šalyse ir įtikindami kitus sąjungininkus, kad jie valdytų rotacijas“, – teigė ministras.
ELTA primena, kad tarptautinėje erdvėje netyla diskusijos apie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimus. Paryžiaus lyderis teigė neatmetantis galimybės siųsti Prancūzijos sausumos pajėgas į Ukrainą. E. Macronas tvirtino, kad kiekviena šalis ateityje galėtų priimti savarankiškus sprendimus dėl karių dislokavimo.
Netrukus po to NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patikino, kad Aljansas siųsti karių į Ukrainą neketina.
Visgi, Aljanso šalių gretose debatas dėl galimo karių siuntimo į Ukrainą – tęsiasi. Lietuvos politikai sveikino tokią Prancūzijos vadovo iniciatyvą, tačiau kelissyk patvirtino, jog kalbama tik apie mokomąsias misijas.
