Šeštadienį, antrojo turo išvakarėse, jie paskutinį kartą stojo prieš rinkėjų teismą ir susitiko LRT televizijos organizuojamuose debatuose.
Jau nuo vidurnakčio įsigalioja rinkimų agitacijos draudimas, todėl šeštadienio vakaras yra paskutinė proga kandidatams įtikinti gyventojus, kad šie savo balsą sekmadienį skirtų būtent jiems.
Pradėjo nuo klausimų vienas kitam
Pirmiausia abiejų kandidatų buvo paprašyta klausimą užduoti vienas kitam. Pirmoji saviškį uždavė premjerė I.Šimonytė.
„Kadangi prezidento priesaikoje yra toks įsipareigojimas būti visiems lygiai teisingu, norėčiau jūsų paklausti, ar jūs manote, kad jums šioje kadencijoje pavyko, o jeigu vis dėlto galėjo būti ir geriau, tai kas bus geriau kitoje kadencijoje, jeigu jus išrinks?“ – pasiteiravo I.Šimonytė.
G.Nausėda jai atsakė, kad „visada galima padaryti geriau“.
„Taip jau atsitiko, kad aš atėjau į politiką iš kito sektoriaus, ir galbūt tam tikri mano įsivaizdavimai apie politiką, apie sąžiningas žaidimo taisykles buvo šiek tiek pernelyg romantiški, o gal kartais net naivūs. Todėl susidūręs su politine realybe aš turėjau daryti tam tikras korekcijas eigoje.
Bet, nepaisant to, noro bendrauti su žmonėmis, matyti žmones, mylėti žmones, kaip tai banaliai besiklausytų, aš stengiausi“, – kalbėjo G.Nausėda.
Prezidentas pridūrė, kad stebėdamas kitų partijų išreikštą paramą pirmajame rinkimų ture jis gali teigti, jog vienyti ir telkti sugeba.
„Labai tikiuosi, kad pasibaigus rinkimams galbūt nuslūgs tas adrenalinas, ir gal visiškai įmanoma, kad mes galėsime konstruktyviai ir produktyviai kalbėti taip pat ir su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais. Aš neturiu jokių išankstinių nuostatų šios partijos atžvilgiu“, – pareiškė G.Nausėda.
Savo ruožtu prezidentas I.Šimonytės paklausė, kiek kartų per savo vadovavimo Vyriausybei metus jai pavyko išvykti į vieną ar kitą Lietuvos regioną, susitikti su tos savivaldybės administracija, gyventojais.
„Aš tikrai neskaičiavau. Nesakysiu jokio konkretaus skaičiaus, kadangi reikėtų verstis kalendorių ir jame susiskaičiuoti tuos vizitus. Bet tikrai pavyko.
Ir dar daugiau, kadangi mano darbas yra susijęs su visomis savivaldybėmis, ir tai, ką daro Vyriausybė, aktualu visoms savivaldybėms, stengiamės koordinuoti darbus su visais, kažko neišskirdami, kažkam neparodydami specifinio dėmesio. Tiesiog stengdamiesi, kad visur klausimai, kurie turi būti sprendžiami, būtų sprendžiami“, – atsakė I.Šimonytė.
Užminė mįslę dėl eurokomisaro posto
Kandidatų buvo pasiteirauta, kas galėtų būti Lietuvos atstovas Europos Komisijoje (EK), kadangi jau artėja metas, kai mūsų šalis turės pateikti kandidatūrą. Jau kurį laiką linksniuojama užsienio reikalų ministro, konservatorių partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio pavardė.
„Manau, kad Lietuva galėtų pretenduoti į daug svarbių portfelių, bet, kaip jau esu tą klausimą komentavusi, palaukime balsų iš didžiųjų apylinkių – tai reiškia, kad palaukime Europos Parlamento (EP) rinkimų, kurie įvyks birželio 9 dieną, palaukime sprendimo dėl EK naujojo pirmininko.
Tikiuosi, kad pirmininkės, nes labai noriu tikėti, kad pirmininkė liks ta pati ir bus patvirtinta, ir tuomet bendru institucijų sutarimu ir sutarimu su EK pirmininke rasime ir kandidatą, ir jam padorų portfelį“, – nurodė I.Šimonytė.
Paprašyta patikslinti, ar Vyriausybė jau turi pavardžių, tinkamų eurokomisaro postui, premjerė atsakė teigiamai.
„Vyriausybė pateiks kandidatą – taip sakysiu“, – nedetalizavo I.Šimonytė.
Į tokius jos žodžius iš karto ką atsakyti turėjo ir G.Nausėda.
„Vyriausybė pateiks kandidatą, kuriam turės pritarti ir Lietuvos Respublikos prezidentas“, – šypsodamasis replikavo šalies vadovas, o G.Nausėdos žodžius palydėjo audringi publikos plojimai.
Pasak prezidento, kol kas nežinome, kada tiksliai bus patvirtintas naujas EK pirmininkas, o tai gali atsitikti optimistiniu atveju liepą, o pesimistiškesniu atveju – rugsėjį.
„Neskubėkime kol kas, nesikarščiuokime. Suprantu, kad kai kas labai nekantriai laukia ir trypia prie durų nekantraudamas, bet manau, kad tai priklausys pirmiausia nuo paties proceso Europos Sąjungoje (ES) ir tada turėsime vienokį ar kitokį kandidatą“, – paragino G.Nausėda.
Paklaustas, kas, jo žiniomis, yra tas „trypiantysis“, prezidentas šyptelėjo.
„Aš bent kokius tris šiuo metu žinau“, – atsakė šalies vadovas.
„Aš, atrodo, ateinu į darbą kiekvieną dieną – nu nieko trypiančio prie savo durų nerandu“, – G.Nausėdai ironiškai replikavo I.Šimonytė.
Ar paremtų I.Šimonytės kandidatūrą į NATO vadoves?
Kandidatai sulaukė klausimo ir dėl būsimojo NATO vadovo. Lietuva jau 20 metų priklauso Aljansui, tačiau Baltijos valstybės nė karto neturėjo savo generalinio sekretoriaus. Ką Lietuvos prezidentas ketina dėl to daryti?
G.Nausėda atsakė labai palaikantis dabartinį ryškiausią kandidatą užimti šias pareigas – Nyderlandų ministrą pirmininką Marką Rutte. Jo teigimu, šio politiko pozicija dėl mūsų regiono pastaraisiais metais labai pasikeitė.
„Taip, buvo kalbų, kad NATO generaliniu sekretoriumi galėtų tapti ir kas nors iš Rytų Europos valstybių, bet, man atrodo, suvaidino tam tikrą vaidmenį didžiųjų sąjungininkų nenoras per daug eskaluoti santykius su Rusija, nes ne paslaptis, kad mes esame stipriai užsiangažavę keldami Rusijos atsakomybės, grėsmių klausimus, ir kartais mūsų retorika Rusijos atžvilgiu yra pakankamai kategoriška.
Mes teisingai darome, kad laikomės kategoriškos pozicijos, nes tokiu būdu lemiame ir bendrosios nuomonės kaitą, bet užimant svarbius postus kartais tai tampa kliūtimi, nes norima ieškoti nuosaikesnės kandidatūros.
Štai kodėl dėl šitos priežasties krito kai kurios kandidatūros, kurios taip pat buvo svarstomos iš pradžių“, – pabrėžė prezidentas.
Jis nurodė girdėjęs, kad spaudoje kaip galima kandidatė buvo minima ir premjerė I.Šimonytė, tačiau dažniau esą teko girdėti Estijos ministrės pirmininkės Kajos Kallas pavardę, kurią G.Nausėda būtų aktyviai palaikęs.
Ar šalies vadovas palaikytų ir I.Šimonytės kandidatūrą į NATO generalinio sekretoriaus postą?
„Be abejo. Aš jau tą sakiau prieš daug laiko, kai manęs kažkada paklausė. Visomis išgalėmis. Bet iš esmės iki rimto kandidatūros svarstymo nebuvo prieita“, – aiškino G.Nausėda.
Į tai premjerė replikavo, esą nuo prezidento darbo užkulisiuose priklauso, kiek rimtai tos šalies kandidatūra yra svarstoma.
„Man čia turbūt neetiška kalbėti, bet aš pabandysiu. Vis dėlto neužtenka paremti, tokiais atvejais reikia labai daug dirbti, ir paprastai reikia dirbti iš labai labai anksti. Tam turi būti konsensusas politinėje bendruomenėje, konkrečioje valstybėje, ir tada sąjungininkų paieškos tam, kad vienas ar kitas asmuo galėtų užimti aukštas pozicijas.
Ir tai ne tik apie NATO kalbant. Lygiai tas pats yra svarbu ir kalbant apie ES, tuos pačius eurokomisarų portfelius“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Anot jos, šalies vadovui būtina suktis europinių politinių šeimų ratuose, dalyvauti neformaliuose pokalbiuose dėl kandidatų.
„Kai tuose ratuose valstybės vadovai nedalyvauja, žinoma, tai turi tam tikrą minusą. Tiesiog reikia iš anksti turėti ambiciją ir labai nuosekliai ta kryptimi dirbti“, – G.Nausėdą sukritikavo I.Šimonytė.
„Tą ambiciją pirmiausia reikia deklaruoti. Turbūt ambicija nėra pavardės minėjimas laikraščiuose?“ – ironiškai paklausė prezidentas.
