Anot parlamentarų – nors kelis mėnesius trukę ginčai dėl diplomatų paskyrimų išsisprendė, svarbu įvesti tam tikrus saugiklius ir išvengti panašių situacijų ateityje.
Kaip ELTA skelbė anksčiau, Prezidentūrai ir Užsienio reikalų ministerijai (URM) kelis mėnesius nesutariant dėl 2024 m. ambasadorių rotacijos, Seime imta diskutuoti apie būtinybę įstatymiškai reglamentuoti diplomatų paskyrimo tvarkas. Tą numatančius įstatymo projektus registravo Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas, konservatorius Žygimantas Pavilionis bei jo pavaduotojas, valstietis Giedrius Surplys.
Abu politikai sutaria – nors ambasadorių atšaukimai ir paskyrimai šiuo metu vyksta sklandžiai, Seimas turėtų patobulinti Diplomatinės tarnybos įstatymą. Taip, mano URK nariai, būtų užtikrinta, kad ateityje asmeniniai nesutarimai tarp URM ir Prezidentūros neleistų vilkinti ambasadorių skyrimo procesų.
„Sistema po tam tikros politinės kovos, kuri kainavo ambasadorių nepaskyrimą labai svarbiose vietose, yra sutvarkyta. (...) Bet kad ir kas būtų Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, kad ir kas būtų užsienio reikalų ministras ar prezidentas – tokia netvarka negali pasikartoti. Ir todėl privalu bus sutvarkyti tam tikras įstatymines skyles, jas užlopyti“, – Eltai sakė Ž. Pavilionis.
„Vis dėlto, mes tebe esame paprotinės teisės lygmenyje. Ir iš principo tai, kaip greitai ir stropiai skiriami diplomatiniai atstovai priklauso nuo to, ar geri prezidento santykiai su Vyriausybe, ar tokie, kokie jie buvo šioje kadencijoje. Dėl to tie abu įstatymų projektai, kurie buvo pateikti tiek mano, tiek Žygimanto Pavilionio, jie, pirmiausiai, norėjo išspręsti termino klausimą – kad būtų kažkoks protingas terminas, per kurį Lietuva privalo surasti ir paskirti naują ambasadorių“, – savo ruožtu teigė G. Surplys.
Po rinkimų žada grįžti prie įstatymo pataisų
Ž. Pavilionio bei grupės kitų Seimo narių registruotomis Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisomis siūloma numatyti, kad naujas ambasadorius turėtų būti paskirtas likus ne mažiau kaip pusmečiui iki šiuo metu pareigas einančiojo atstovo darbo pabaigos. Taip pat siūloma detalizuoti kandidatų atrankos URM eigą – įstatymu įtvirtinti praktiką, kai atranka į kitais metais atsilaisvinančias diplomatines pozicijas organizuojama iki einamųjų metų rugsėjo 15 d.
Be to, numatomi pokyčiai, susiję ir su kandidatūrų svarstymu – siūloma nustatyti, kad Prezidentūra, nesutikusi skirti Vyriausybės pateikto diplomato ambasadoriumi, turėtų motyvuoti savo sprendimą ir pateikti jį Ministrų kabinetui per 10 darbo dienų.
Tuo metu G. Surplio ir kitų opozicijos atstovų inicijuotame projekte taip pat siūloma įvesti aiškesnį terminą, per kurį turėtų būti paskirti diplomatiniai atstovai. Parlamentarų manymu, procedūros turėtų „pradėtos ir užbaigtos per protingą terminą“.
Tiesa, Seimo Teisės departamentas abiem projektams turėjo pastabų dėl galimų prieštaravimų Konstitucijai.
„Mes gavome tam tikrų pastabų ir pasiūlymų iš Teisės departamento, į kurias sėkmingai galėsime atsižvelgti, kad tas įstatymas būtų dar geresnis ir tobulesnis. (...) Bet vienas dalykas, kuris sulaukė visiško pritarimo – esminis principas, kad bent šeši mėnesiai iki ambasadoriaus atšaukimo mes jau turėtume kitą pavardę“, – kalbėjo URK pirmininkas.
„Iš tikrųjų, abiem projektams Teisės departamentas turėjo stiprių pastabų. Bet dėl termino – kaip ir pastabos nebuvo. Manau, kad mes galėtume judėti su tuo terminu ir įrašyti jį į įstatymą“, – antrino G. Surplys.
Politikai patikino, jog prie įstatymų projektų bus grįžtama tik po rinkimų.
„Lyg ir esame sutarę – tiek Užsienio reikalų komitetas, tiek prezidento vyriausioji patarėja – kad palaukime, kol baigsis visos rinkiminės batalijos, ir tada tiesiog ramiai susėdame, pasikalbame, ar galime tokį kompromisinį variantą surasti, kuris tiktų tiek Prezidentūrai, tiek ministerijai, tiek Seimui. Jeigu kompromisą surasime, tada galėsime tokį svarbų Diplomatinį tarnybos įstatymo pakeitimą užregistruoti iš naujo ir tiesiog priimti Seime“, – nurodė G. Surplys.
„Dabar sąmoningai jausmų nekiršiname, vyksta rinkimai“, – savo ruožtu pridūrė Ž. Pavilionis.
ELTA primena, kad diskusijos dėl Diplomatinės tarnybos įstatymą pokyčių kilo po to, kai įsiplieskė keletą mėnesių besitęsę ginčai tarp URM ir Prezidentūros. Institucijos susivaidijo dėl to, kas yra kaltas, jog strateginės partnerės Lenkijos sostinėje Lietuva neturi ambasadoriaus.
Kilus konfliktui dėl ambasadoriaus Lenkijoje, įstrigo daugiau kaip dešimtis šiais metais planuojamų diplomatų rotacijų. Šiuo klausimu prezidentas Gitanas Nausėda bei užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis turėjo keletą susitikimų, kol galiausiai kovo mėnesį buvo pasiektas sutarimas.
Šią savaitę G. Nausėda suabejojo, ar būtina keisti šiuo metu galiojančią ambasadorių skyrimo tvarką.
„Aš manau, kad ta procedūra liks tokia pati, ji leido mums susitarti praktiškai dėl visų ambasadorių pavardžių. Šiuo metu jokių klausimų ir jokių problemų šioje srityje nėra“, – teigė G. Nausėda.
