„Galėtų, bet aš šiandieną šitų dalykų neplanuočiau komentuoti“, – į žurnalistų klausimą, ar R. Morkūnaitė-Mikulėnienė galėtų užimti švietimo ministrės pareigas, atsakė I. Šimonytė.
Kaip jau ketvirtadienį lrytas.lt rašė, premjerė į šias pareigas prezidentui įvardijo dvi galimas kandidatūras. Viena jų – Seimo vicepirmininkė ir konservatorių frakcijos Seime vadovė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Įtakinga konservatorė portalui lrytas.lt ketvirtadienį nepaneigė, kad su I.Šimonyte yra aptarusi tokią galimybę.
„Esame apie tai kažkada kalbėję. Esu komandos žmogus ir, jei bus premjerės pasitikėjimas, siūlymą priimsiu, bet konkrečiai visko nesame apkalbėję“, – sakė kandidatė į ministrus.
Perklausus, ar davė sutikimą kandidatuoti, R.Morkūnaitė-Mikulėnienė tiesiai neatsakė: „Ji (premjerė, – Red.) žino, kad aš esu komandos žmogus ir nieko daugiau kol kas negaliu pasakyti“.
Susiję straipsniai
Lrytas.lt šaltinių teigimu, neoficialiam derinimui premjerė pateikė ir dar vieną – 35 metų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kanclerio Juliaus Lukošiaus – kandidatūrą.
Ketvirtadienį J.Lukošius lrytas.lt tvirtino, kad oficialaus premjerės pasiūlymo jis neturi, tačiau, kaip esą ir kiti buvusio ministro G.Jakšto komandos nariai, buvo sulaukęs jos klausimo, ar kas nors pageidautų perimti vadovavimą ministerijai ir tęsti pradėtus darbus.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: esu komandos žmogus
Konservatorių frakcijos seniūnė Seime Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, kad esant poreikiui prisiimtų atsakomybę ir taptų švietimo, mokslo ir sporto ministre. Šią galimybę politikė tikina su premjere aptarusi po buvusio ministerijos vadovo Gintauto Jakšto atsistatydinimo.
„Esame su premjere kalbėję, ji man užsiminė apie tokį galimą siūlymą. Tai aš esu komandos žmogus. Jeigu taip susidės aplinkybės, kad tektų imtis tos atsakomybės, tai, matyt, teks imtis tos atsakomybės“, – žurnalistams teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Nors beliko keli mėnesiai iki kadencijos pabaigos, bet negali tokia svarbi ministerija likti be vadovo, kas juo bebūtų. Tai tą sprendimą vis tiek viliuosi, kad pavyks priimti vienokį ar kitokį“, – pridūrė ji.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pripažįsta premjerės klausimo sulaukusi gerokai anksčiau – dar prieš Monikos Navickienės atsistatydinimą iš socialinės apsaugos ir darbo ministrės posto.
„Tai buvo pokalbis pasitraukus Jakštui – toks fragmentinis. Buvo Europos Parlamento rinkimai, tai buvau susifokusavusi labiau į tą pusę, bet pokalbis niekaip nesisiejo su Monikos Navickienės atsistatydinimu, tai tie pokalbiai vyko anksčiau“, – paaiškino politikė.
Seimo konservatorių frakcijos seniūnė tikina turinti darbo patirties švietimo srityje.
„Aš dirbau keletą metų Švietimo ir mokslo komitete, buvau nuo mūsų politinės jėgos nacionalinio susitarimo dėl švietimo grupėje. Ir parašas mano yra ant to dokumento. Tai tos patirties yra, bet savo vaidmenį suprantu labiau kaip politinės atsakomybė dalyką“, – pabrėžia ji.
Visgi, ar jos pavardė prezidentui buvo pristatyta tarp galimų kandidatų, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė atsakyti negalėjo.
„Šito negaliu pasakyti. Klausimas ne man“, – teigė ji.
ELTA primena, kad ketvirtadienį G. Nausėda nurodė, jog premjerė I. Šimonytė jam pateikė dvi kandidatūras švietimo, mokslo ir sporto ministro postui užimti.
Kaip skelbta anksčiau, kilus nepasitenkinimui dėl tarpinių vienuoliktokų patikrinimų, iš švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigų pasitraukė Gintautas Jakštas.
Laikinai vadovauti ministerijai pavesta socialinės apsaugos ir darbo ministrei M. Navickienei. Visgi, tęsiantis skandalui dėl finansinių technologijų įmonės „Foxpay“, iš ministrės pareigų ji pasitraukė.
Savo ruožtu prezidentas praėjusią savaitę vylėsi, kad sutarimas su premjere dėl švietimo ministro kandidatūros bus kelių savaičių perspektyvoje. Visgi, pasak jo, naujasis ministerijos vadovas greičiausiai bus tvirtinamas liepos mėnesį, kai spręsis ir Vyriausybės įgaliojimų klausimas.