94 metų J.Auksoraitienė tremtyje praleido 10 metų. O kai kreipėsi į sovietinę Lietuvos valdžią ir gavo leidimą anksčiau grįžti į gimtinę, juo nepasinaudojo ir liko Sibire – laukė, kol laisvę atgaus jos vyras.
J.Auksoraitienė, paklausta, kokie prisiminimai apie tremtį pirmiausia iškyla, nė nesusimastydama atsakė: žiemomis būdavo 50 laipsnių šalčio, bet turėdavome eiti dirbti. Tada veidą apsirišdavau skarele, kad nenušalčiau.
Moteris į Sibirą buvo ištremta 1949-ųjų birželį. Ten susipažino su savo vyru Antanu Auksoraičiu, porai gimė dukra Danutė. Į Lietuvą šeima grįžo 1959-ųjų žiemą.
Tremtinė tikino, kad dabar jai tereikia sveikatos ir taikos.
Ruošėsi laikyti egzaminus
Tremtį išgyvenusi garbaus amžiaus J.Auksoraitienė stebina ir savo sveikata, ir pasakojimais apie jaunystės metus.
Tremtinė prisiminė, kad jos tėvas Stasys Dominauskas buvo gana stambus ūkininkas, turėjo 50 hektarų žemės, malūną. Su žmona Ona susilaukė trijų dukterų. Vienai buvo planuojama palikti ūkį, kitos dvi turėjo mokytis.
Julija, palikusi savo kaimą, nuomojosi butą ir mokėsi gimnazijoje mieste.
„Kai buvau paskutinėje klasėje ir ruošiausi laikyti egzaminus, žmonės jau kalbėdavo apie trėmimus. Vieną 1949-ųjų birželio naktį į namus atėjo du vyrai su šautuvais. Jie pasakė, kad esu buožė, nes mano tėvai turėjo ūkį.
Spėjau susikrauti tik mažą lagaminą drabužių ir maisto, kurio užteko savaitei“, – prisiminė senolė.
Mergina drauge su kitais žmonėmis atsidūrė geležinkelio stotyje, iš kurios gyvuliniais vagonais ir buvo išvežti į Sibirą.
Darbas buvo labai sunkus
J.Auksoraitienė pasakojo, kad turėjo švarių apatinių drabužių ir juos pakabino vagono palubėje. Tačiau kai panorėjo persirengti, pamatė, kad jie visi nusėti utėlėmis. Visi žmonės nuo jų kentėjo.
Pakeliui vieno sustojimo metu ištremti žmonės buvo varomi maudytis į pirtį. Iš pradžių į ją ėjo vyrai, paskui moterys.
„Mes buvome nuogos, ėjome susigūžusios, tuo metu iš pirties išeinantys vyrai šaukė, kad mes nesidrovėtume, nes jie žiūri tik į mūsų veidus, – tikisi išvysti, gal tame pačiame traukinyje yra pažįstamų“, – pasakojo J.Auksoraitienė.

