Arūnas Karaliūnas. Sėkmės istorija apie tai, kaip Nemuno sala pavirto Kauno sėkmės simboliu

Nemuno salos „apgyvendinimas“, atrodo, pasiekė finišą. Netrukus čia bus atidarytas dar vienas įspūdingas objektas – „Mokslo sala“.

 „Mokslo sala“ netrukus atvers duris.<br> Nuotr. iš LR archyvo.
 „Mokslo sala“ netrukus atvers duris.<br> Nuotr. iš LR archyvo.
 Arūnas Karaliūnas.<br> M.Patašiaus nuotr.
 Arūnas Karaliūnas.<br> M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jun 30, 2024, 7:00 AM

Sunku įsivaizduoti, kaip nykiai dabar atrodytų Kauno centras, jeigu
prieš du dešimtmečius naujajai „Žalgirio“ arenai būtų buvusi parinkta
kita vieta. Būtent ji pakeitė požiūrį į unikalią miesto erdvę, kuri
kelis šimtmečius visiškai nebuvo panaudojama.

Tais laikais Kaune virė aistros – kur ir kaip statyti naująją sporto
areną, kurioje galėtų vykti aukščiausio lygio varžybos.

Arenų statybos žinovų tuo metu buvo ne ką mažiau negu krepšinio
specialistų, o miesto valdžiai teko rinktis iš kelių labai skirtingų
variantų. Didžiausia problema, kad jie visi buvo finansiškai
nepatrauklūs.

Dar anksčiau miesto valdžia naujus rūmus svarstė statyti Kalniečių
parke, tačiau nutrūkus projekto finansavimui svarstymai atsinaujino ir
galiausiai 2004-aisiais parinkta vieta Nemuno saloje. Tuo metu ji buvo
visiškai nepatraukli, žole ir krūmynais apaugusi sala, kurioje lankėsi
tik žvejai ir benamiai.

Sąmokslo teorijų mėgėjai pasakojo šiurpias istorijas apie saloje
užkastas chemines medžiagas, taip pat gresiantį potvynio, kuris esą gali
nušluoti visus statinius, pavojų. Dar baisesnis scenarijus buvo
piešiamas griuvus Kauno hidroelektrinei.

Sveika nuovoka nugalėjo, tačiau tuomet iškilo naujas galvosūkis – kam
patikėti statybas. 2005 metais miesto valdžia pradėjo derybas su
Prancūzijos bendrove „Bouygues Batiment International“, kurios vadovai
siūlėsi darbus atlikti už maždaug 140 mln., skaičiuojant eurais.

Tiek Kauno valdžiai, tiek tuometiniam Vyriausybės vadovui G.Kirkilui
kaina atrodė neįtikėtinai didelė. Ką gi, tuo metu visa šalis buvo
nepalyginamai skurdesnė.

Prasidėjus mindžikavimui vėl pasigirdo verslininko A.Rakausko siūlymas
naująją areną statyti prekybos centro „Mega“ pašonėje.

2008-ųjų rugpjūtį konkurso būdu buvo išrinktas projekto rangovas – juo
tapo bendrovė „Vėtrūna“. Tačiau tai rūpesčių naštos nesumažino, mat
antrąją vietą užėmusi bendrovė „Mitnija“ pateikė skundą teismui dėl
nesąžiningo konkurso.

Nors atrodė, kad iki 2011-ųjų Europos vyrų krepšinio čempionato dar
marios laiko, kaskart artėjant svarbioms krepšinio varžyboms projekto
rengėjai prisimena turnyro išvakarėse tuo metu tvyrojusią įtampą: ar
pavyks visus darbus baigti ir sportininkai galės naudotis arena?

Visi lengviau atsikvėpė tik tuomet, kai „Žalgirio“ arenoje įsiplieskė
švieslentė, apšvietimo žibintai ir krepšininkai išbėgo ant parketo.

Praėjus daugeliui metų Kaunas vėl ruošiasi kito didingo projekto
pabaigtuvėms – jau rudens pradžioje duris atvers mokslo ir inovacijų
centras „Mokslo sala“.

Dėl jo vėl buvo pasigirdusių seniau girdėtų abejonių – ar salos gelmėse
įrengtų patalpų neužlies pakilęs Nemuno vanduo?

Negalima sakyti, kad šis projektas vyko labai sklandžiai. 2016-aisiais
paskelbus geriausius mokslo centro Nemuno saloje projektus atsargiai
svarstyta, kad jis duris galėtų atverti 2018-aisiais. Optimizmas
greitai išblėso ir teko skelbti naują įkurtuvių datą – 2021 metus.
Net ir ji gerokai prasilenkė su tikrove.

Iš pradžių svarstyta, kad projekto sąmata nebus didesnė nei 23 mln.
eurų, tačiau infliacija gerokai pakeitė planus. Naujaisiais
skaičiavimais, „Mokslo salos“ statyba ir ekspozicijos įrengimas kainuos
apie 38 mln. eurų – tik 12 mln. eurų mažiau negu „Žalgirio“ arena.

Galima spėti, kad bent jau kelerius artimiausius metus „Mokslo sala“
lankytojų gausa ir populiarumu nenusileis „Žalgirio“ arenai.

Jau dabar socialiniuose tinkluose galima aptikti gausybę statinio ir jo
prieigų nuotraukų. Kauniečiai ir kitų šalies regionų gyventojai
nekantraudami klausinėja, kada pagaliau bus galima aplankyti mokslo
centrą.

Prireiks nemažai laiko, kol dauguma moksleivių iš Lietuvos ir kaimyninių
šalių patenkins smalsumą, o projekto autoriai žadėjo, kad gausybę
įdomybių išvys ne tik vaikai, bet ir suaugusieji.

Galima spėti, kad „Mokslo sala“ taps paskutiniu tokio masto objektu
Nemuno saloje, nes kitam tiesiog neliks pakankamai vietos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.