„Kaip matau iš mano kolegų pasisakymų jau ir sesijos metu, daugelis laiko tai nepakankamu lygiu. Ir tai man akivaizdžiai suponuoja mintį, kad bus daroma daugiau žygių tam, kad tas lygis didėtų prie 3, o galbūt net 4 proc.“, – žurnalistams Vašingtone sakė G. Nausėda.
Visgi, šalies vadovas nurodo, jog dar ne visos NATO šalys pasiekė 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) asignavimų krašto apsaugai kartelę – kai kurios tai padarys tik kelių metų bėgyje. Tai, G. Nausėdos manymu, sukuria komišką situaciją, kai dalis Aljanso partnerių pozicijos dėl gynybos finansavimo išsiskiria.
„Yra valstybių, kurios dar ir šiandien 2 proc. nėra pasiekusios. Ir tada susidaro tokia truputį komiška situacija, kad mes bėgame priekyje su tais didesniais procentais, kai tuo tarpu kai kurios valstybės planuoja 2 proc. ribą pasiekti tik 2028–2029 metais. Tai šiek tiek diskredituoja patį įsipareigojimo procentą, nes akivaizdžiai matosi, kad tie 2,5 proc. galbūt apskritai bus pasiekti kokiais 2035 metais. Tai turbūt ne tas kelias, kuriuo turėtume eiti“, – pridūrė G. Nausėda.
Susiję straipsniai
Visgi, jis pasidžiaugė, jog prieš metus Vilniaus viršūnių susitikime užfiksuotos krašto apsaugos finansavimo „grindys“, prezidento įsitikinimu, paskatino ne vieną NATO narę „pasitempti ir daryti sprendimus“ dėl didesnių asignavimų.
ELTA primena, kad antradienį Vašingtone prasidėjo tris dienas truksiantis jubiliejinis NATO viršūnių susitikimas.
75-ąsias įkūrimo metines mininčio Aljanso valstybių lyderiai ypatingą dėmesį susitikimo metu skirs paramos Ukrainai didinimui – sieks priimti sprendimus dėl ilgalaikės karinės bei finansinės paramos, Ukrainos karių mokymų.
Taip pat bus aptariamos Rusijos agresiją atremiančios šalies narystės NATO perspektyvos.