Pereiti į turinį

Alfredas Bumblauskas. Šokti ar nešokti liepą? (3)

Alfredas Bumblauskas
Lrytas Premium nariams
Sekite Lrytas Google
Neseniai Algirdas Kaušpėdas, įdėmiai peržvelgęs „Eurovizijos“ dainų idėjas, įžvalgiai atkreipė dėmesį į mūsiškio Silvester Belt žodžius: „Luktelk, nebenoriu šokt, bet man reikia šokt.“
Alfredas Bumblauskas.
Daugiau nuotraukų (4)

Pasak Algirdo, šie žodžiai labai tiksliai nusako Lietuvos situaciją: šalia karas, kuris bet kurią dieną gali pasiekti ir mus, ir kaip mes elgiamės – ar šokam toliau ir nekreipiam dėmesio į pavojų?

Kodėl reikia šokt? Todėl, kad šoka visa Europa.

Ar nekvailai svarstome Dainų šventės kontekste? „Aišku, šokti“, – atsakytų besišypsančios tūkstantinės minios. Ir taip iškilmingai galėjome vaikščioti po kalnus ir slėnius švęsdami Mindaugines liepos 6-ąją. Be to, liepos 15-ąją buvo Žalgirinės. Tik pramokime daugiau karo dainų ir pasitelkime žemaičių atmintį apie Durbę liepos 13-ąją.

O ir apskritai ką gi ugdo Dainų šventės? Pilietinį susiklausymą ir vienybę? Tačiau dažnai tokia vertybė yra reikalingiausia tautos vadams ir kariškiams.

Bet net ir tuo atveju kodėl nedainuoti ir nešokti? Todėl, kad Lietuvos atminty turėtų būti ir liepos 1-oji – Liublino unijos diena. Bet apie ją lietuviai, kaip ir 1919 m., nenori girdėti. Tada naivusis Józefas Pilsudskis vylėsi, kad unijos 350-metis padės susitarti su Kaunu dėl bolševikų pavojaus.

Žlugus šiai idėjai Mykolas Romeris, matyt, norėjo viską užmiršti, o Stanislovas Narutavičius, regis, puolė į absoliučią depresiją. Tad ar per Dainų šventę turėjome viskam ir visada sakyti „valio“?

O kaip su liepos 12-osios Lietuvos ir Sovietų Rusijos sutartimi?

Juk tada Petrui Klimui pavyko įrodyti sovietų pusei, kad etnografinė Lietuva driekiasi iki pat Neries intako Beržūnos, o Lietuvai turi priklausyti Ašmena, Lyda ir Gardinas. Taigi Lietuvos rytinės ribos turi sutapti su istorinės Vilniaus vaivadijos ribomis. Stalinas 1940 m. dėl tokios sutarties ir ja nubrėžtų sienų net nežadėjo apeliuoti. Bet mes iki šiandien, o išeivija niekada nebuvo nustojusi, Lietuvą įsivaizduojame su šiomis P.Klimo sienomis. Ir kažkodėl labai nustembame, kad ši erdvė atsiranda baltarusių „licvinistų“ koncepcijose. Juk mes patys pripažįstame, kad yra Lietuva, kuri yra ne pas mus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.