Europos Parlamento (EP) nariams ketvirtadienį patvirtinus Europos Komisijos (EK) pirmininkę, į priekį pajudės ir eurokomisarų skyrimo procedūra.

Jau netrukus Europos Sąjungos (ES) šalių narių vadovai sulauks perrinktosios EK pirmininkės Ursulos von der Leyen laiškų, kviečiančių įvardyti savo siūlomų kandidatų į eurokomisarus pavardes.

Buvę Lietuvos eurokomisarai, o dabar – naujai išrinkti EP nariai naujienų portalui lrytas.lt papasakojo, kaip atrodys tolesnė procedūra, kaip Briuselio politikai vertina užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį ir kodėl „apeiti“ prezidentą Gitaną Nausėdą vien politinės šeimos užnugariu konservatoriams būtų sudėtinga.

Pavardės siuntimas – jau netrukus

[[ge:lrytas:lrytas:32930111]]

Į EP birželį išrinktas buvęs eurokomisaras, atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę Virginijus Sinkevičius patikino, kad priešingai, nei Lietuvoje kalba dalis politikų, Lietuva eurokomisaro skyrimo procese tikrai nevėluoja.

Anot jo, Lietuva vėluotų tuo atveju, jeigu visos šalys narės jau būtų patvirtinusios savo galimus kandidatus ir portfeliai jau būtų išdalinti.

[[ge:lrytas:lrytas:32982514]][[ge:lrytas:lrytas:33004690]][[ge:lrytas:lrytas:33043436]][[ge:lrytas:lrytas:33005830]]

O dabar, tik ketvirtadienį patvirtinus EK pirmininkę, ES šalių ministrai pirmininkai sulauks laiškų, kviečiančių EK pirmininkei pateikti bent dvi kandidatų į eurokomisarus pavardes – nors jų pateikti galima ir daugiau.

Svarbiausia, kaip pabrėžė buvęs eurokomisaras, kad tarp siūlomų pavardžių, ar jų bus dvi, keturios ar penkios, būtų bent vienas vyras ir bent viena moteris.

„Premjerė gali sutarti su prezidentu ir išsiųsti pirmininkei kelias pavardes, ir dažniausiai pirmininkė pasikviečia pasiūlytus kandidatus pokalbiui Briuselyje. Tada prasideda konkretesnis pokalbis su vienu ar kitu galimu kandidatu apie portfelį, apie jo tinkamumą“, – portalui lrytas.lt pasakojo V.Sinkevičius.

O kadangi netrukus EK pirmininkė atostogaus, tokie pokalbiai galėtų prasidėti antroje rugpjūčio pusėje.

V.Sinkevičius svarstė, kad premjerė I.Šimonytė galėtų išsiųsti kandidato į eurokomisarus pavardę ir nesitarusi su prezidentu G.Nausėda.

„Bet greičiausiai kiltų problema dėl paties nominavimo proceso, nes tada jis prasideda nuo tokio nederinto žingsnio. Vis tiek šioje vietoje visos institucijos Lietuvoje turi sutarti“, – pabrėžė jis.

[[ge:lrytas:lrytas:33044508]]

Naujasis EP narys pripažino, kad Lietuvos pasirinkta eurokomisaro skyrimo procedūra yra labiau komplikuota nei kitose šalyse narėse, nes komisarą turi patvirtinti visos institucijos – ir Seimas, ir prezidentas, o pateikti jį turi Vyriausybė.

Galimi portfeliai

Perrinkta EK pirmininkė pranešė apie naujų komisarų portfelių steigimą: kuriamos gynybos, būsto įperkamumo ir Viduržemio jūros regiono komisarų pareigybės.

V.Sinkevičius tikino, kad visi EK portfeliai yra realūs Lietuvai – išskyrus, žinoma, jau sutartus.

„Viskas visuomet yra realu. Žinome, kas yra nerealu – tie portfeliai, kurie jau turi šeimininkus: tai užsienio reikalų ir, aišku, komisijos pirmininkės portfelis.

O visa kita yra ant stalo, ir tik nuo kandidato stiprumo bei politinio palaikymo parlamente priklausys, kokį portfelį tas kandidatas galėtų gauti“, – paaiškino europarlamentaras.

Tad kaip ministro G.Landsbergio, europarlamentaro Andriaus Kubiliaus įvardyto vieninteliu konservatorių kandidatu į eurokomisarus, kompetenciją ir stiprumą galėtų matyti EP nariai? Kaip Briuselio politikai vertina Lietuvos diplomatijos vadovą?

V.Sinkevičius pastebėjo, kad G.Landsbergis iš tiesų žinomas – žiniasklaidos antraščių generavimas nėra konservatorių lyderio problema.

[[ge:lrytas:lrytas:33044509]]

„Klausimas yra apie gebėjimą sutelkti kolegas, apie sprendimus, priimamus kolegialiai, apie diplomatinį darbą.

Vis dėlto pirmiausiai Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras turi telkti kolegas apie tuos prioritetus, kurie yra svarbūs mūsų valstybei, kurie yra mūsų nacionalinis interesas. Tą privalu daryti kartu su prezidentu, nes pagal Konstituciją prezidentas užsienio politikoje turi labai daug galių.

Ir šiuo atveju jeigu dėl mūsų prioritetų, mūsų sprendimų užsienio politikoje kitų šalių narių kolegoms kyla klausimų, tai reiškia, kad mes kažkur neatlikome darbo iki galo.

Atsimename ir Kaliningrado tranzito klausimą, ir skubotą skrydį į Iraką, kuris baigėsi atvirkščiu rezultatu, ir kitus panašius niuansus.

Diplomatinis darbas pirmiausiai turi būti apie daug kantrybės reikalaujantį telkimą, išaiškinant mūsų valstybei svarbius prioritetus, bet nepamirštant, kad yra ir kitos 26 valstybės, ir reikia rasti balansą“, – įvertino europarlamentaras.

Politinis užnugaris

O kokį politinį palaikymą EP galėtų sutelkti konservatoriai savo kandidatui? Kokią įtaką, siekdami norimo portfelio, Briuselio koridoriuose iš tiesų turi konservatoriai?

„Iš vienos pusės yra tiesa, ką sako konservatoriai, kad Europos Liaudies partija iš tiesų yra galingiausia partija, turinti daugiausiai mandatų EP.

Tačiau tai bus ir iššūkis mums, kadangi Europos Liaudies partijos viduje bus prioritizuojami vieni ar kiti kandidatai. Šiuo atveju nematau, kad Lietuva šios partijos viduje būtų prioretizuojama virš Latvijos ar Lenkijos“, – suabejojo europarlamentaras.

V.Sinkevičius atkreipė dėmesį, kad Latvija trečiai kadencijai nominuoja buvusį šalies premjerą Valdį Dombrovskį, o jis praeitoje komisijoje buvo vykdomasis viceprezidentas – ketvirtas žmogus Komisijoje, tad ir dabar neduoti jam panašaus rango pareigų būtų keista.

Tuo metu Lenkija taip pat turės reikšmingą žodį portfelių dalybose, mat dabartinis šalies premjeras Donaldas Tuskas anksčiau vadovavo Europos liaudies partijai – tad Lenkija, politiko manymu, tikrai norės parodyti, kad valdžios pasikeitimas leis gauti daug geresnį nei žemės ūkio portfelį.

„Ir visa tai eina į mūsų regioną – reiškia, kad turės atsirasti balansas. Pietų šalys, pavyzdžiui, Graikija ar Kroatija, lygiai taip pat turės pretenzijų į labai stiprius portfelius. Tad šiuo atveju tikėtis, kad Europos Liaudies partijos viduje Lietuva bus tarp prioritetų – sudėtinga“, – įsitikinęs jis.

[[ge:lrytas:lrytas:33044098]]

Tuo pačiu buvęs eurokomisaras pabrėžė netikintis, kad svarbių Europos Liaudies partijos politikų parama G.Landsbergiui darytų kokią nors įtaką G.Nausėdos sprendimui ar leistų prezidentą „apeiti“.

Pavyzdžiui, dabartinis Europos liaudies partijos lyderis Manfredas Weberis viešai išreiškė paramą G.Landsbergiui, įvardydamas, kad G.Landsbergis turi „reikiamų įgūdžių atstovauti ES kaip Europos Komisijos narys“.

„Prezidentui tas spaudimas visiškai nieko nereiškia. Jeigu dabar, pavyzdžiui, socialdemokratai, arba mes (Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, – aut.past.) norėtume, mūsų motininės partinės šeimos lygiai taip pat galėtų užversti Lietuvą laiškais, linkėjimais. Visi mes pasaulyje turime draugų.

Tai ir yra keista, kad Lietuvoje ši diskusija nukrypo į kandidato tinkamumą ar netinkamumą. Diskusija turėtų būti apie tai, koks vis dėlto yra Lietuvos prioritetas, kokie mūsų strateginiai tikslai.

Ar mes, pavyzdžiui, norime, kad „Rail Baltica“ projektai būtų baigti? Ar mes norime užsitikrinti sanglaudos lėšų investicijas į regioną? Tolygią regionų plėtrą? Kad ES laiku reaguotų į galimas krizes aplink pasaulį ir laiku teiktų humanitarinę pagalbą?

Tai yra esminė diskusija – kur yra mūsų, kaip valstybės, prioritetai. Ar vis dėlto mūsų, kaip valstybės, prioritetas yra vienas žmogus ir kad jis bet kokia kaina taptų komisaru“, – dėstė V.Sinkevičius.

Portfelių svoris

Savo ruožtu europarlamentaras, buvęs eurokomisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, Vytenis Povilas Andriukaitis naujienų portalui lrytas.lt pasakojo, kad U.von der Leyen savo laiške ES Vyriausybėms gali išdėstyti ir savo viziją naujajai Komisijai.

Anot V.P.Andriukaičio, savo laiške U.von der Leyen gali pageidauti kandidato arba kandidatės, arba konkretaus skaičiaus kandidatų, iš kurių ji galėtų rinktis.

„Ji tame laiške gali išdėstyti savo Komisijos kompozicijos principus. Aišku, vienas iš principų bus tai, ką ji vakar oficialiai pažadėjo – kad laikysis lyčių lygių galimybių balanso.

Vadinasi, ji turės skaičiuoti visas opcijas, kad lyčių galimybių balansas tarp komisarų būtų išlaikytas. Ir tada prasidės derybos“, – pasakojo buvęs eurokomisaras.

O EK pirmininkė, anot jo, turi visiškai laisvas rankas dėlioti portfelių kompoziciją.

[[ge:lrytas:lrytas:33044511]]

„Ji jau yra pasisakiusi, kokius norės įsteigti naujus komisarus arba kokias naujas funkcijas tiems komisarams suteikti. Baigiamojoje kalboje yra keturi akcentai: gynybos komisaro, taip pat komisaro, atsakingo už būsto programos įgyvendinimą, už lyčių lygybės, žmogaus teisių ir teisės viršenybės bei inovacijų ir konkurencingumo.

Jau ji turės galvoti apie tų portfelių kompoziciją, mandatą, nes dabar reikės gynybos mandatą tiesiog sukurti. Ji turi labai daug darbo“, – pabrėžė jis.

Tačiau laiške U.von der Leyen konkretaus portfelio šalims narėms nesiūlys ir neįvardys – tai vyks derybų būdu, gali vykti įvairūs susitikimai, su EK pirmininke tartis gali atvykti pati premjerė I.Šimonytė.

V.P.Andriukaitis itin kritiškai atsiliepė apie Lietuvoje girdimus pareiškimus, kad tam tikras komisaro portfelis Lietuvai būtų naudingesnis nei koks nors kitas.

„Gerai žinau, kad visi portfeliai yra neišpasakytai sunkūs, svarbūs, painūs. Ir nė vienas portfelis nė vienai šaliai neatstovauja – tai būtų katastrofa.

Eurokomisaru tampi tik tada, kai prisieki Europos Teisingumo Teisme ir priesaikoje pasirašysi, kad niekada neatstovausi savo interesams“, – dėstė europarlamentaras.

„Komisaras, prisiekęs Teisme, neša milžinišką teisinę atsakomybę, jeigu jis proteguos kokią nors šalį“, – pridūrė jis.

Visi portfeliai, kaip pabrėžė V.P.Andriukaitis, yra vienodo svorio, nes viskas sprendžiama kolegialiai.

„Tai yra politinio konteksto, politinių naratyvų reikalas, pasakyti, kad va, mes iškovojome vienokį ar kitokį portfelį. Na ir kas? O ką tas portfelis gali lemti tai šaliai? Kad ta šalis yra svarbesnė? Melas.

Todėl, kad yra griežti Lisabonos sutarties reikalavimai, komisaras gauna griežtus teisinius rėmus ir neturi teisės atstovauti jokiai šaliai“, – aiškino V.P.Andriukaitis.

Trys aplinkybės

Tuo metu V.Sinkevičius pastebėjo, kad, iš vienos pusės, iš tiesų visi komisarai dalyvauja Komisijos veikloje ir sprendimai yra priimami kolegialiai.

Iš kitos pusės, jis atkreipė dėmesį, kad yra tam tikri kriterijai, kurie padaro portfelį stipresnį ar silpnesnį.

„Pirmiausiai yra labai svarbu, kad portfelis turėtų savo nuosavą biudžetą – tai reiškia, kad vis tiek komisaras turės įtakos skirstant tą biudžetą. Tai nereiškia, kad visos lėšos nukeliaus į Lietuvą – tai irgi būtų iliuzija. Tai reiškia, kad bent jau mūsų regiono specifika bus labiau matoma, labiau akcentuojama, bus lengviau ją apginti.

Antras dalykas, yra unikalios kompetencijos, perduotos EK. Nes jeigu tokių kompetencijų pagal sutartis nėra, tada portfelis tampa labiau diskusijų klubas nei galintis inicijuoti realius pokyčius. O daryti įtaką kitam kabinetui yra daug sunkiau nei būti iniciatoriui.

[[ge:lrytas:lrytas:33044510]]

Trečias dalykas yra direktoratai – ar tame portfelyje yra direktoratų. Praeitą kadenciją turėjome kelis viceprezidentus, atrodo, smagu, bet jie savo pavaldume neturėjo direktorato. Tai reiškia, kad jie gali remtis tik savo kabinetu – septyni žmonės ir septyni asistentai.

Mano du direktoratai parengė virš 1100 iniciatyvų – be direktorato to tiesiog fiziškai būtų negalima padaryti“, – paaiškino V.Sinkevičius.

Kaip pavyzdį V.Sinkevičius pateikė naujai kuriamą būsto įperkamumo portfelį.

Politikas pastebėjo, kad, pavyzdžiui, būsto įperkamumo problematika Baltijos šalyse ir, pavyzdžiui, Olandijoje, Prancūzijoje ar Italijoje skiriasi, tad natūraliai būtų geriau, kad ateitų Komisijos narys, kuris gerai suprastų skirtingą problematiką ir surastų bendrą europinį sprendimą.

Buvę eurokomisarai – apie laukiantį procesą: kaip Briuselyje vertinamas G. Landsbergis ir kodėl G. Nausėdos „apeiti“ nepavyktų