Savo pamąstymus A.Armonaitė antradienį išdėstė feisbuke.
„Laikas garsiai pasakyti, kad Lietuva dėl sunkiai suvokiamų priežasčių atsidūrė eurokomisaro pasirinkimo krizėje ir šansas turėti gerą portfelį slysta iš rankų. Užstrigome rūmų intrigose ir visai nediskutuojame apie tai, ką Europoje norėtume pasiekti. Kokia Lietuvos vizija Europai?
Ekonominė transformacija, energetinė nepriklausomybė, investicijos į gynybos pramonę, ES plėtra ir apskritai didesnė Europos lyderystė pasaulyje yra tai, kas pirmiausiai mums turėtų rūpėti.
Jei politinis pasirinkimas dėl bent keleto priežasčių tapo neįmanomas, Laisvės partija siūlo kandidatūros į EK ieškoti ne tik tarp politikų, bet ir tarp visuomenės lyderių. Tiksliau – moterų lyderių. Trys iš eilės EK nariai iš Lietuvos buvo vyrai, gal jau metas rinktis moterį?“, – klausimą kėlė A.Armonaitė.
Pasak „laisviečių“ vedlės, dažnas Lietuvoje net nepastebėjo, kaip sutvirtėjo nauja moterų lyderių karta, kurios jau pasižymėjo akademinėje veikloje ir versle.
„Žinoma, jas reikėtų kviesti, įkalbinėti ir įtikinti, bet jeigu bent viena iš jų sutiktų – pasisektų ne tik Lietuvai, bet ir Europai. Be to, yra ne vienas sėkmingo komisaro pavyzdys, kai į EK buvo deleguotas žmogus iš, pavyzdžiui, verslo.
Štai 10 stiprių moterų, kurias visuomenė mato, kaip dabarties, o taip pat ir ateities lyderes. Pavyzdžiui, TSPMI vadovė Margarita Šešelgytė, žymi advokatė Dovilė Burgienė, NASDAQ vadovė Arminta Saladžienė, mokslininkė Urtė Neniškytė, VINTED įkūrėja Milda Mitkutė, ES ambasadorė JAV Jovita Neliupšienė, aukšto lygio įmonių vadovė Kristina Meidė, bankinio sektoriaus profesionalė Dovilė Grigienė, TELIA vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters, na ir Dalia Grybauskaitė – visi pažįstame. Sąrašas tikrai nėra baigtinis.
Tai būtų gaivaus oro gurkšnis, kurio reikia ir Lietuvai, ir Europai. Laisvės partijos Valdyba kviečia šaukti koalicinę tarybą ir spręsti eurokomisaro skyrimo klausimą dar vasarą, nelaukiant rudens“, – rašė A.Armonaitė.
Savo ruožtu Llaikinai Seimo konservatoriams vadovaujantis Jurgis Razma akcentavo, kad eurokomisaro skyrimo procesą komplikuoja tam tikros prezidento Gitano Nausėdos ambicijos.
Pasak jo, tai reikėtų suvokti ir viešai kritiką dėl vis dar nepateikto kandidato į Europos Komisiją (EK) reiškiantiems mažiesiems koalicijos partneriams.
„Aš norėčiau, kad koalicijos partneriai labiau suprastų kiek šį kartą yra komplikuotas kandidato skyrimas dėl prezidento tam tikrų ambicijų ir kad tai nėra tokia standartinė situacija, kai koalicijoje aptarei kandidatą, pateikei prezidentui ir viskas – traukinys važiuoja“, – LRT radijui teigė J.Razma.
Sureagavo V.Čmilytė-Nielsen
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį teigė, kad eurokomisaro klausimas yra tapęs pajuokos objektu. Pasak politikės, koalicijos partneriai konservatoriai sprendimus dėl Lietuvos atstovo Europos Komisijoje (EK) turėjo priimti gerokai anksčiau.
„Tai yra konservatorių prerogatyva ir yra tam tikros ribos iki kiek mes, kaip mažesnieji partneriai, galime kelti tą klausimą. Laukiame, ką gi jie pasiūlys ir tuomet apsvarstysime koalicijos formate.
Mano požiūriu, mes vėluojame, galima būtų aiškiau ir greičiau apsispręsti“, – žurnalistams Seime teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė svarstė, kad Laisvės partija eurokomisaro klausimą anksčiau jį siejo tik su Civilinės sąjungos įstatymu.
„Laisvės partija iki šiol eurokomisarą siejo tik su sau svarbiais klausimais. Visokių pasiūlymų galima prigalvoti, bet jei atvirai, tai šis klausimas yra tapęs pajuokos objektu. Taip ir vertinu“, – akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.