Rugpjūčio 11 d. Rusijos TV propagandinėje V.Solovjovo laidoje praūžė kritikos škvalas Rusijos karinių pajėgų vadovybės atžvilgiu.

Pasipiktinimo priežastis aiški – kaip galėjo net kelios Ukrainos kariuomenės brigados faktiškai be jokio pasipriešinimo įsiveržti kelias dešimtis kilometrų į Rusijos teritoriją Kursko srityje?

Kaip rašė „Financial Times“, ukrainiečiai su savo karine amunicija užtiko rusų pasieniečius geriančius kavą.

Kadangi domiuosi Rusijos žiniasklaidos informaciniu „aptarnavimu“, tokį pakviestų į laidą generolų pasipiktinimą (įtariu, kad palaimintą) išgirdau pirmą kartą. Kritikos objektas gana konkretus – asmenys, atsakingi už sienos apsaugą, apgaudinėjo aukščiau esančius apie būtinus gynybai atliktus darbus.

[[ge:lrytas:lrytas:33686984]]

Ukrainos kariuomenės sėkme besidžiaugiančioje Lietuvos žiniasklaidoje užtikau taiklią pastabą, kad Rusijoje kažkas už tai, kas įvyko, „savo noru“ turės iššokti per daugiaaukščio namo langą.

Šiaip jau Rusijos karinėje struktūroje gana daug su tiekimo sistema susijusių bylų. Beje, Ukrainoje – taip pat. Milžiniški gabenamos amunicijos srautai ir dar didesni pinigai.

[[ge:lrytas:lrytas:32911190]][[ge:lrytas:lrytas:33040320]][[ge:lrytas:lrytas:33183118]][[ge:lrytas:lrytas:33503425]]

Savaime suprantama, ant pražiopsojusius Ukrainos akciją kritikuojančių liežuvio galo – žvalgyba. Kaip įmanoma šiuolaikinėmis techninėmis žvalgybos priemonėmis nepastebėti prie sienos besitelkiančios kariuomenės?

Į viešumą skverbiasi liudijimai iš Ukrainos štabų aplinkos, kad Kursko operacijai ruoštasi gerokai iš anksto. Ir Rusijos žvalgyba skėsčioja rankomis.

O štai Ukrainos žvalgyba išgliaudė kelią net iki atominės elektrinės. Beje, Ukrainos žvalgyba jau yra atakavusi Krymo tiltą, ir analizuojant, kaip tai buvo padaryta, galima teigti, kad ukrainiečių žvalgybininkai šiuo metu nenusileidžia didžiosioms arba, tiksliau, garsiosioms pasaulio žvalgyboms.

Stebint V.Putino reakciją į Ukrainos surengtą Kursko operaciją atrodo, kad jam tai didelis smūgis. O gal apsimetinėja? Kadangi gyvename konspiracijų teorijų laikais, galima versija (ne mano. – Aut), kad Rusija įsiviliojo geriausias Ukrainos pajėgas į savo teritoriją, kad plyname lauke, o ne apkasuose galėtų jas sunaikinti.

Vienas naujai iškeptas Rusijos generolas taip ir dėsto: dabar esą nebereikia ukrainiečių karių po vieną traukti iš apkasų, galima dronais tiesiog šienauti. Vis dėlto kodėl Ukrainos karinė politinė vadovybė po trijų mėnesių sunkios gynybos stabdydama Rusiją savo teritorijoje nutarė žengti į Kurską?

Pasaulio žiniasklaidoje sklando net kelios versijos. Viena jų, kurią kartoja ir V.Putinas, dėl Ukrainos sąlygų būsimose derybose su Rusija. Teritorija už teritoriją. Bet nepakanka vien į teritoriją įžengti, reikia joje įsitvirtinti, atsilaikyti prieš Rusijos iš vidinių rezervų organizuotą kontrpuolimą.

Ukrainos pusė skelbia, kad įsiskverbta gilyn į Rusijos teritoriją trisdešimt kilometrų, o Maskva teiga, jog ukrainiečių daliniai nuėję į priekį tik dvylika kilometrų.

Kurie teisūs, patikrinti neįmanoma. Išvis labai daug melagienų, ypač apie žuvusiuosius. Tačiau bet kuriuo atveju Ukrainai išlaikyti užimtos teritorijos kontrolę ilgesnį laiką reikia kur kas daugiau pajėgų.

Dar viena akcijos versija – užimti atominę elektrinę prieš derybas su Rusija. Tikslas konkretus, bet, neįgyvendinus jo pirmomis atakos dienomis, dabar jau nebeįmanoma užduotis.

Trečias spėjimas apie tikslą – atitraukti Rusijos karinius dalinius nuo kritinių mūšių vietų Ukrainos teritorijoje. Deja, Ukrainos karinei vadovybei pačiai tai tenka daryti stiprinant savo pozicijas Kurske. Gal tikėtasi peržengti raudonąsias linijas naudojant ypač reikšmingą NATO ginkluotę Rusijos teritorijoje? Kol kas neaiški JAV pozicija.

[[ge:lrytas:lrytas:32839100]]

Pagaliau V.Zelenskis pranešė apie Rusiją pribloškusios akcijos tikslą – užimti teritoriją, iš kurios ne kartą buvo atakuojama, apšaudoma Ukraina.

Tačiau tai buvo pasakyta tik po savaitės. Vadinasi, iš pradžių buvo kitas sumanymas. Šiek tiek vėliau V.Zelenskis papildė, kad nesiruošia užsibūti Rusijos teritorijoje. Taigi akcija pamažu gali ir „susivynioti“. Koks galimas Rusijos atsakas, spėliojimų daugiau negu apie Ukrainos tikslus.

Mano požiūriu, parodyti Rusijai, kad ji yra praeinama, yra gerai, įspūdinga, bet nepavertus akcijos ilgalaikiu frontu teks pasitraukti, neišvengiamai ir su nuostoliais, tad verčiau Ukrainai vertėtų kaupti turimą karinį potencialą lemiamam kontrpuolimui. Žinoma, tai tik mano nuomonė.

Apie Ukrainą rašau Vilniuje sėdėdamas ant sofos, todėl nesunku pasidairyti ir į politinį gyvenimą Lietuvoje, nors per vasaros atostogas tokį gyvenimą sunku ir pastebėti. Kilo šurmulys „Lietuvos rytui“ užtikus užsienio reikalų ministro G.Landsbergio vilą Graikijoje.

Sujudo ir opozicija, ir paprasti piliečiai. Aha, iš kur, kada, už ką, o gal norėjo pabėgti iš Marijos žemės? O toks patriotas, o tiek apie karą kalba. G.Landsbergiui belieka stoti į savanorius ir visais būdais demonstruoti patriotizmą. Štai D.Grybauskaitė ir iš kulkosvaidžio šaudė, ir ant tanko atsisėdusi važinėjo.

Esu prieš skulptūros S.Nėriai iškeldinimą iš Vilniaus senamiesčio. Kodėl? Todėl, kad ši skulptūra jokios žalingos ideologinės radiacijos neskleidžia, yra aukštos meninės vertės (kaip ir poetės kūryba) ir atspindi dramatišką kūrėjos būseną. Už partiją, užsiimančia tokia kultūros politika, per rinkimus nebalsuosiu.

Stebiu partinius ir koalicinius pasirengimus rudens rinkimams į Seimą. Grupuojamasi ne pagal programas, pažiūras, idėjas Lietuvai, o pagal reklamų žmones. Gaila, olimpinės žaidynės pasibaigė vėliau, nei buvo baigti registruoti rinkimų sąrašai. Neatrodo, kad „prie Nemuno kitas aušta jau rytas“.

Mečys Laurinkus. Nepakanka vien į teritoriją įžengti, reikia joje įsitvirtinti