Dar liepos viduryje naujienų portalui lrytas.lt kalbėjęs, kad neturi ambicijos tapti eurokomisaru, pirmadienį A.Kubilius paaiškino, kad sprendimas pasikeitė po praėjusią savaitę įvykusio pokalbio su premjere Ingrida Šimonyte.
„Esu davęs sutikimą premjerei, kai ji man pasiūlė kandidatuoti, ir net paragino kandidatuoti, pateikdama visą eilę argumentų. Sutikau tos atsakomybės imtis, nors suprantu, kad patvirtinimo procesai yra komplikuoti – tiek Lietuvoje, tiek ir Europos Sąjungoje“, – naujienų portalui lrytas.lt pirmadienį sakė A.Kubilius.
Pirmadienį popiet I.Šimonytė viešai pranešė, kad su prezidentu sutarė dėl vienos kandidatūros į eurokomisarus – A.Kubiliaus.
G. Landsbergis netiki, kad G. Nausėda pritartų jo kandidatūrai į eurokomisarus: pateikė savo pasiūlymą
„Jeigu visos Lietuvos institucijos pagal tai, kaip numatyta procedūrose, pritars mano kandidatūrai, sutinku toliau siekti, kad Lietuva iš tiesų galėtų savo ypatingą ir unikalią padėtį šiuo svarbiu laikotarpiu realizuoti, jau dirbant Europos Komisijoje. O ta unikali patirtis, ir mano asmeninė patirtis, yra pirmiausiai susijusi su saugumo klausimais“, – įvardijo europarlamentaras.
Kokio portfelio siektų?
Susiję straipsniai
Kalbėdamas apie galimus EK portfelius Lietuvai, A.Kubilius akcentavo EK pirmininkės Ursulos von der Leyen žodžius, kad jos numatomoje penkerių metų programoje didžiausias dėmesys bus skiriamas saugumui ir gerovei arba kitaip – Europos Sąjungos (ES) konkurencingumui.
O ir jo paties, kaip pabrėžė A.Kubilius, domėjimosi sritys apima saugumo klausimus, grėsmes, kylančias iš Rusijos bei Baltarusijos. Šiems klausimams, anot konservatoriaus, reikėtų skirti strateginį dėmesį, užtikrinant ne tik ES, bet ir Lietuvos saugumą.
Todėl A.Kubilius vardijo ir plėtros, ir gynybos komisaro, ir demokratijos stiprinimo portfelius.
„Ukraina yra artimiausio dešimtmečio pagrindinė ES tema. Pati Ursula von der Leyen yra pasakiusi, kad pati geriausia investicija į ES saugumą yra investiciją į Ukrainos saugumą.
O Ukrainos saugumas apima visą eilę dalykų: ir pergalė kare, ir ES plėtra, kuri liestų ne tik Ukrainą, bet ir žymiai platesnius regionus, ir Rytų partnerystės šalis, tame tarpe ir Moldovą, gal ir Sakartvelą“, – kalbėjo A.Kubilius.
Politikas mato galimybių ir gynybos portfeliui: „Vienas iš labai aiškiai įvadytų prioritetų yra gynybos sąjungos kūrimas, tai mes šioje srityje turime taip pat nemažai patirties“.
Premjerė I.Šimonytė, pristatydama A.Kubiliaus kandidatūrą, tikino, kad jis galėtų pretenduoti į bet kokį portfelį. O ir pats europarlamentaras kitų sričių portfelių nenurašo.
„Yra ir kitų sričių, ar tai būtų energetika, ar kitos sritys, kur vėlgi mes turime savo patirtis, ir tikrai galėtume prisidėti prie bendrų Europos darbų. Bet mūsų unikali patirtis yra kaip tik tose Europos Rytų erdvės permainose“, – pabrėžė A.Kubilius.
Kas galiausiai įtikino?
Dar liepos viduryje A.Kubilius interviu naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo, kad neturi jokių ambicijų tapti eurokomisaru ir šio posto nesiekia.
Tad kokie galėjo būti ta „visa eilė argumentų“, įtikinusių A.Kubilių imtis šios atsakomybės?
„Premjerė man pasiūlė ir paragino imtis šio darbo po pokalbio su prezidentu. Apie ką jie kalbėjosi ir kaip jie kalbėjosi man tikrai nėra labai gerai žinoma. Žinoma tik tiek, kad prezidentas laikėsi nuomonės, kad komisaru turi tapti ne G.Landsbergis, nors, mano manymu, G.Landsbergis tikrai būtų geras komisaras. Jis yra vienas iš ryškiausių jaunosios kartos Europos lyderiaujančių politikų – bet yra, kaip yra.
Ir aš tada, po pokalbio su premjere, pasakiau, kad suprantu, jog tai yra tikrai didelė atsakomybė. Suprantu ir tą didelę atsakomybę ir premjerės, ir visų, kurie sprendžia dėl komisaro, ir, nors nesiveržiu į tą postą, bet sutikau kartu imtis bendros atsakomybės“, – paaiškino A.Kubilius.
Europarlamentaras įvardijo, kad premjerės skambučio sulaukė praėjusią savaitę, bet kada tiksliau – nedetalizavo.
„Praeitą savaitę man premjerė skambino, buvau net ne Lietuvoje – kaip paprastai, kažkur myniau dviratį, ir turėjau skubiai parvažiuoti į Lietuvą“, – pasakojo jis.
O kodėl G.Landsbergis neįtiko prezidentui G.Nausėdai, A.Kubilius nesiėmė spėlioti.
„Viešai neišgirdau jokių aiškių argumentų. Gal prezidentas turėjo kokių nors argumentų, kuriuos gal išdėstė premjerei – to negaliu atsakyti ir analizuoti, nes nežinau. Viešai negirdėjau.
O tai, kad G.Landsbergis tikrai yra vienas iš ryškiausių Europos jaunosios kartos politikų, ir tikrai labai ryškus kaip užsienio reikalų ministras, skirtingai nuo Vilniaus, Briuselyje tai labai gerai matosi. Ir šiuo atveju kalbu ne kaip bendražygis, ne kaip bendrapartietis, bet kaip tas, kuriam tenka matyti Europos gyvenimą ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Briuselio“, – kalbėjo A.Kubilius.