Nuo paprasčiausio klausimo, kiek ir kokių reikia mokyklų, iki filosofinių prielaidų klausimų – ką, kaip ir kam ugdome? Apskritai ar nereikia svarstyti klausimo – iš prigimties žmogus geras ar blogas?
Kam geram vaikui reikalingas darželis ir mokykla? Matyt, sakome, jog vaikui kažko trūksta? Bet juk švietimas ir mokslas tik gadina papročius, kaip sakė Jeanas Jacques’as Rousseau, žmogus gimsta geras, visuomenė jį sugadina. Yra pasakęs ir dar griežčiau, kad mokslai ir menai prisideda prie papročių gadinimo.
Ne kartą esu girdėjęs, kad nuo mokyklos vaikams yra bloga. Jei tik mažumai, vis tiek blogai. Suomijoje vaikams nešauna į galvą net mintis bėgti iš mokyklos. Ten ji – antrieji namai.
Dar blogiau yra su istorija. Kartais net pusė auditorijos pakelia rankas, kad nuo istorijos jiems yra bloga, nes būtent datų kalimas asocijuojasi su visa mokyklos sistema, su beprasmiškų dalykų mokymusi ir siekiu gauti kuo geresnį pažymį.
Tiesa, mokyklos ir istorijos disciplinos gynėjai teigia, kad tokių, kuriems bloga, gali būti tik mažuma, bet net jei tai vienetai, kažkodėl jie primena apie blogumus, kurie ištikdavo net nacių konclagerių prižiūrėtojus.

