1989 metų rugpjūčio 23-iąją tuometis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo tarybos narys, dabar politologas Alvydas Medalinskas buvo atsakingas už Baltijos kelio atkarpą Vilniuje nuo Gedimino pilies bokšto iki Katedros.
Bet nuėjęs iki Gedimino kalno A.Medalinskas pamatė, kad viena atkarpa tuščia, – tik prie pilies bokšto stovi keli vaikai. Iki 19 valandos – Baltijos kelio pradžios – buvo likęs pusvalandis.
Todėl A.Medalinskui teko bėgti į Katedros aikštę ir paraginti žmones kilti link pilies.
Tačiau sugrįžęs ant kalno įsitikindavo, kad vis vien nesusidaro žmonių grandinė.
Tada – bėgte atgal, vėl prašyti žmonių rikiuotis į eilę Gedimino kalne: „Ar žinote, kad iki bokšto grandinė trūkinėja? Padėkite!“ Ir taip kelis kartus.

