Apklausos duomenimis, tik kas ketvirtas šalies gyventojas ar namų ūkis turi atsargų ekstremalioms situacijoms. Savo ruožtu 68 proc. apklaustųjų nurodė, kad jų namų ūkis tokių atsargų neturi.
Anot tyrimo, didžiąją dalį gyventojų, pasiruošusių atsargas, sudaro vyresni nei 50 metų amžiaus žmonės (29 proc.). Taip pat atsargų krepšį turi 34 proc. didmiesčių gyventojai bei 30 proc. respondentų, kurių mėnesio šeimos pajamos viršija 1800 eurų. Daugiausia (35 proc.) tai vadovo pareigas užimantys asmenys.
Savo ruožtu kita dalis gyventojų, kurių, tyrimo duomenimis, yra beveik 70 proc., atsargų nėra pasiruošę. 75 proc. jų yra mažiausias pajamas (iki 1100 eurų) gaunantys asmenys, 72 proc. – pensininkai, 77 proc. – darbo neturintys asmenys ir namų šeimininkės, 74 proc. – vieniši gyventojai.
