„Lietuva ir Vokietija pasirašė susitarimą, kuris žymi dar vieną svarbų žingsnį praktiniam šio dvišalio projekto įgyvendinimui.
Susitarimas apibrėžia teisinį Vokietijos brigados statusą, taip pat pagrindą vokiečių karių ir jų šeimų pritraukimui“, – teigė sutartį pasirašęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, pažymėdamas, kad Lietuvos parlamentas ją ratifikuoti planuoja rugsėjo 26 dieną.
„Vokietijos karių dislokavimas Lietuvoje rodo Vokietijos lyderystę ir tvirtą įsipareigojimą užtikrinti Lietuvos bei Rytinio NATO flango saugumą. Tai atspirties taškas link gilesnio politinio, ekonominio ir socialinio šalių bendradarbiavimo“, – akcentavo jis.
Susiję straipsniai
Dvišalė sutartis aprėpia ne tik brigados atvykimo ir išvykimo tvarkas, numato galimybę vokiečių kariams patekti į Lietuvos karinės infrastruktūros objektus, tačiau ir apibrėžia mokestinį režimą, kuris bus taikomas Vokietijos karinėms pajėgoms ir personalui.
Pavyzdžiui, vokiečių karinės valgyklos ir parduotuvės bus steigiamos, taikant mokestines išimtis. Tiesa, pastarosiomis galės naudotis ir kitų NATO valstybių, išskyrus Lietuvą, karinių pajėgų nariai, dalyvaujantys bendrose operacijose ar pratybose.
Tikslas nekinta – brigadą planuojama dislokuoti iki 2027 metų pabaigos
„Mūsų tikslas išlieka nekintantis – sukurti geriausias įmanomas sąlygas Vokietijos kariams ir jų šeimos nariams bei iki 2027 metų pabaigos turėti Vokietijos brigadą Lietuvoje. Tai pakels mūsų šalies saugumą į kitą lygį bei sustiprins NATO atgrasymą ir gynybą“, – tikino L. Kasčiūnas.
„Dislokuosime brigadą Lietuvoje tuo metu, kuriuo esame sutarę. (...) Turime planą „A“, kuris yra pagrindinis – siekiame, kad pilna apimti visa kovinės parengties brigada Lietuvoje būtų iki 2027 metų pabaigos“, – antrino Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas.
Pasak B. Pirstoriuso, šiuo metu brigadai planuojama skirti mažiausiai 4 mlrd. eurų investicijų.
„Kalbame apie maždaug 4–6 mlrd. eurų investicijas į brigadą. Kasmetinės išlaidos brigadai sudarytų apie 1 mlrd. eurų“, – Berlyne surengtoje spaudos konferencijoje sakė jis.
Anot Vokietijos gynybos ministro, kai kurie vokiečių kariai dėl vykimo į Lietuvą yra skeptiški. Visgi, viliasi jis, kad dislokuoti planuojamą brigadą pavyks užpildyti savanorišku principu.
„Kiek žinau, visos pareigybės kitų metų dislokavimui jau yra užpildytos. Tačiau, jei šeima yra įtraukta į procesą, gali kilti dvejonių. Žinoma, tai galima apgalvoti bent dukart, nuspręsti iš pradžių kariui vykti vienam, o vėliau atsivežti ir šeimą“, – teigė B. Pistoriusas.
„Šiuo metu nėra jokių priežasčių abejoti. Viskas gerai. Norime užtikrinti, kad žmonės čia jaustųsi laimingi“, – pridūrė jis, pažymėdamas, kad kitais metais Lietuvoje turėtų būti apie 500 vokiečių karių.
Penktadienį pasirašyta tarpvalstybinė sutartis papildys pernai metų gruodį Vokietijos ir Lietuvos krašto apsaugos ministrų pasirašytą ketinimų protokolą dėl brigados „Lietuva“ veiksmų plano – jame buvo numatyta, kad teisinis brigados pagrindas bus apibrėžtas atskiru susitarimu.
Sutartį pasirašė krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas, užsienio reikalų viceministras Jonas Survila, Vokietijos gynybos ministras B. Pistorius ir Užsienio reikalų ministerijos parlamentinis valstybės sekretorius Tobias Lindner. Ši sutartis dar turės būti ratifikuojama abiejų šalių parlamentuose.
ELTA primena, kad Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
Šį pavasarį į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie yra atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.
L. Kasčiūnas: Vokietijos brigados kariai laikinai tarnaus Rokantiškėse ir Nemenčinėje
Berlyne viešintis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigia, kad Vokietijos brigados kariai laikinai tarnaus Rokantiškėse ir Nemenčinėje.
„Iki tol, kol Rūdninkuose bus sukurta visa reikalinga infrastruktūra, mes ruošiame laikinus sprendimus kitais metais atvykstantiems pirmiesiems brigados elementams. Norėčiau pasinaudoti proga ir išreikšti savo padėką Vokietijos gynybos ministro lankstumui sutikti naudotis laikinąja infrastruktūra iki tol, kol bus sukurta nuolatinė“, – spaudos konferencijos metu po Lietuvos ir Vokietijos susitarimo dėl bendradarbiavimo gynybos srityje pasirašymo sakė L. Kasčiūnas.
„Taigi, sutarėme, kad laikinai Vokietijos pajėgos naudosis esama Lietuvos kariuomenės infrastruktūra netoli Vilniaus: Nemenčinėje ir Rokantiškėse“, – informavo jis.
Ministras patikino, kad šis sprendimas yra laikinas.
„Patikiname, kad tai tik tarpiniai sprendimai ir kad dedamos visos pastangos rasti geriausius būdus, kaip pagreitinti Rūdninkų infrastruktūros statybą ir paruošti galutinę infrastruktūrą“, – sakė jis.
Savo ruožtu B. Pistorius patikino, kad Lietuvos pasiūlyta laikinoji treniravimuisi skirta infrastruktūra vokiečius tenkina.
„Tai nėra problema. Visi standartai yra visiškai geri ir pakankami“, – sakė B. Pistorius, akcentuodamas, kad tikslas visgi yra, kad vokiečių kariams būtų sukurta nuolatinė infrastruktūra.
L. Kasčiūnas Vokietijos gynybos ministrą patikino, kad suplanuoti infrastruktūros darbai bus užbaigti iki 2027 metų pabaigos.
„Terminai yra labai aiškūs. Viską turime užbaigti iki 2027 m. pabaigos. Toks yra mūsų tikslas. Taigi daug ką jau pradėjome daryti. Jei pažvelgtumėte į poligoną, vidaus kelius, šaudymo vietas – viskas ne tik suprojektuota, bet jau pradėta kurti tokia infrastruktūra“, – akcentavo jis.
Penktadienį Berlyne Lietuvos ir Vokietijos atstovai pasirašė bendradarbiavimo sutartį gynybos srityje.
ELTA primena, kad Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
Šį pavasarį į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie yra atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.