Tai, ką per visą vasarą teko pajusti, bendraujant su amerikiečių mokslininkais ir politikais, pasak T.Janeliūno, veda prie išvados, kad Lietuvos ir Europos politikai turėtų blaiviau žiūrėti į įvairias galimybes – įskaitant ir tai, kad JAV gali atsitraukti nuo Europos saugumo klausimų.
Nors šis scenarijus svarstomas Respublikonų partijos kandidato Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose atveju, T.Janeliūnas pastebi, kad ir Demokratų partijos pretendentės Kamalos Harris sėkmė rinkimuose Europai gali neatnešti trokštamų rezultatų, jeigu iš tiesų po rinkimų būtų apribotos prezidentės galios.
O „tobula audra“, susiklosčiusi blogiausioms aplinkybėms, galėtų atverti langą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui žengti toliau. Tačiau nauja Rusijos agresija, T.Janeliūno įsitikinimu, jau nebūtų tokia, kokią dabar stebime Ukrainoje.
– Visą vasarą, būdamas Vašingtone, turėjote progą tiek formaliai, tiek neformaliai pabendrauti su patyrusiais saugumo ekspertais, diplomatais, buvusiais ambasadoriais, karinių strategijų žinovais. Po šių pokalbių teigėte supratęs, kad mes, lietuviai, visiškai ne be reikalo į Rusiją žiūrime paranojiškai, netgi atvirkščiai, esame per mažai paranojiški. Ką tokio išgirdote, kas, kaip sakėte, nė kiek nepadidino jūsų optimizmo?
– Ką pavyko geriau pajausti – net ne tiek sužinoti, kiek pajausti – kad pastaruoju metu amerikiečių dėmesys Europai yra tikrai labai smarkiai sumažėjęs. Tai, kas kalbama viešumoje, ypatingai per oficialius vizitus ir kalbas, tie dažnai kartojami įsipareigojimai, koks yra svarbus NATO solidarumas ir panašūs dalykai – visa tai yra tik pati viršūnė, kurią matome viešai. O didžioji dalis po vandeniu tūnančio ledkalnio yra ne tokia spindinti ir graži. Bent jau mano pasitikėjimas tuo, kad amerikiečiai bet kokiomis sąlygomis pultų skubėti mums į pagalbą, arba rūpintųsi Europos saugumu apskritai, yra susvyravęs.

